Sekite 15min Google
Nagrinėdamas TM eilinę apeliaciją, kurios duodamos vengiant vykdyti KT nutarimą ir kurių jau kelios yra atmestos, Vilniaus apygardos teismas sugalvojo kreiptis į KT ieškodamas Civiliniame kodekse ir Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme legislatyvinės omisijos – įstatymo spragos, kurią draudžia Konstitucija. Nuo pat pradžių kone visu 100 proc. buvo aišku, kad šis prašymas KT pasmerktas žlugti.
Taip, neracionaliai atrodo, kad įstatymų leidėjas vieno iš civilinės būklės aktų – partnerystės – registravimo tvarką yra numatęs reguliuoti atskiru įstatymu. Tačiau visi žinome, kodėl taip atsitiko – priimant CK nebuvo rasta politinės valios tuojau pat šią tvarką nustatyti, kad partnerystės institutas įsigaliotų iškart.
Vis dėlto ne kiekvienas neracionaliai atrodantis sprendimas per se yra antikonstitucinis. Tad KT ir nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė konstituciniais teisiniais argumentais, kodėl įstatymų leidėjas negalėjo pasirinkti partnerystės registravimo tvarkos reguliuoti atskiru įstatymu, t. y. kodėl ji būtinai turėjo būti Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme. Iš KT sprendimo matyti ir nuostaba, kuo pareiškėjui užkliuvo visiškai neutrali CK nuostata, kad partnerystė turi būti registruojama įstatymų nustatyta tvarka.
KT sprendimas reikšmingas tuo, kad labai aiškiai nurodo, kad pagal Konstituciją partnerystė turi būti registruojama kaip civilinės būklės aktas, kurio pagrindu sukuriami būtent šeimos teisiniai santykiai. Ir kol jos registravimo tvarkos reglamentuojančio įstatymo nėra, ši teisės spraga pildytina ad hoc teismų sprendimais tiesiogiai taikant Konstituciją – pagal įstatymo analogiją vadovaujantis „civilinės būklės aktų registravimo tvarką nustatančiais teisės aktais“.
Ką gi tai reiškia? Artimiausias partnerystei yra santuokos institutas, vadinasi, mutatis mutandis taikytina Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme nustatyta santuokos registravimo tvarka, pagal kurią partnerystę turėtų registruoti – atitinkamą civilinės būklės akto įrašą pagal teismo sprendimą padaryti – civilinės metrikacijos įstaigos. Kaip sakoma, byla baigta dar jai neprasidėjus, ir tokia baigtis buvo aiški iš karto dar į KT nesikreipus.
Tai dar kartą patvirtina, kad Konstitucijos vykdymą ir žmonių teisės į jų orų šeiminį gyvenimą įgyvendinimą sabotuoja būtent teisingumo ministrė, kurios valdymo sričiai priskirtas civilinės metrikacijos įstaigų veiklos reguliavimas. Tai ji tvirtina Civilinės būklės aktų registravimo taisykles, kurios tiesiogiai taikant Konstituciją pagal KT nutarimą turėtų būti papildytos atitinkamomis civilinės metrikacijos įstaigų pareigomis.
Tačiau TM viceministrės asmenyje atrodo anekdotiškai, kai aiškinama, jog čia ne TM, o Lietuvos valstybė turi vykdyti KT nutarimą, kai civilinėse bylose dėl partnerystės registravimo valstybei atstovauja būtent TM. Galima būtų ironizuoti, kad jeigu jau ne TM atsakinga už Konstitucijos vykdymą šiuo atveju, tai tada tikrai turėtų būti atsakingas valstybės vadovas, t. y. asmuo, oficialiai vadinamas prezidentu.
Beje, KT, matyt, neatsitiktinai šiandien priminė, kad „įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims“. Aš iš to daryčiau toliau einančią išvadą – gali greitai ateiti laikas traukti tokią teisingumo ministrę baudžiamojon atsakomybėn, nes yra toks BK 245 straipsnis apie teismo sprendimo nevykdymą.
Na, o pabaigai – dar viena anekdotiškai atrodanti situacija. Teisingumo ministrė, piktybiškai atsisakanti vykdyti Konstituciją ir sabotuojanti teismų sprendimų vykdymą, atstovaujanti, kaip pasirodė, pedofilų gynėjų partiją, organizuoja… nacionalinį Konstitucijos egzaminą. O jo nugalėtojus ji apdovanos kartu su…, teisingai, bendraminčiu asmeniu, oficialiai vadinamu prezidentu. Kažin ar geresnį pasityčiojimą iš Konstitucijos kas nors besugalvotų.
