Sekite 15min Google
Mes, liberalus vienijančioje „Renew Europe“ frakcijoje, pirmiausia tikėjomės aiškaus ir įgyvendinamo plano. Europai šiandien trūksta ne tiek talentų ar išteklių, kiek vienybės ir politinės valios savo ambicijas paversti konkrečiais rezultatais.
Pagrindinė kalbos žinia buvo aiški: tik stipri ir savarankiška Europa gali užtikrinti tikrą savo valstybių narių, taigi ir Lietuvos, suverenumą. Tačiau Europos nepriklausomybė negali būti kuriama atsisakant savo vertybių – jos turi išlikti mūsų veiksmų pagrindu.
Šis motyvas atsikartojo kalbant apie saugumą, paramą Ukrainai, energetiką, konkurencingumą, migraciją ir technologijų reguliavimą. Kalba apėmė daugelį svarbiausių Europos politinės darbotvarkės klausimų, tačiau ne visur pakako konkrečių atsakymų.
Išskirčiau septynis svarbiausius jos akcentus.
1. Europos saugumas: nauji mechanizmai nepakeis politinės valios
Viena reikšmingiausių kalbos naujienų – pasiūlymas sukurti europinį reagavimo į saugumo krizes mechanizmą, kuris galėtų papildyti NATO 4-ajame straipsnyje numatytas konsultacijas. Vienai valstybei susidūrus su rimta grėsme, ES šalys galėtų skubiai susirinkti ir koordinuoti bendrą atsaką.
Neturiu iliuzijų, kad vien toks mechanizmas iš esmės pakeistų Europos saugumo padėtį. Tačiau pasaulyje, kuriame nebegalime būti tikri dėl Donaldo Trumpo JAV įsipareigojimų Europos saugumui, natūralu, kad ES pamažu ieško ir savų saugumo mechanizmų.
Manau, tai teisinga kryptis. Vis dėlto tikroji iniciatyvos vertė priklausys nuo konkrečių detalių: kokiais atvejais mechanizmas būtų aktyvuojamas, kaip greitai būtų priimami sprendimai ir kokių realių veiksmų valstybės narės įsipareigotų imtis.
Komisijos pirmininkė taip pat pasiūlė įgyvendinti Europos saugumo tarybos idėją, kuri leistų į platesnį bendradarbiavimą įtraukti ne tik ES valstybes, bet ir Ukrainą, Jungtinę Karalystę, Norvegiją bei Kanadą.
Tačiau vien naujų institucijų nepakaks. Europa turi daug greičiau stiprinti savo gynybos pramonę ir europinį NATO ramstį. Reikia daugiau bendrų investicijų į oro ir priešraketinę gynybą, dronų aptikimo bei neutralizavimo sistemas, amuniciją ir pajėgumus visa tai didesniais kiekiais gaminti pačioje Europoje.
Todėl svarbus ketinimas kartu su Ukraina kurti naują priešraketinės gynybos sistemą „Freyja“, kažkiek panašią į amerikietišką „Patriot“. Tokie projektai galėtų mažinti priklausomybę nuo išorės tiekėjų ir padėtų išnaudoti Ukrainos gynybos pramonės patirtį bei inovacijas. Ne mažiau svarbu griežtinti sankcijas Rusijai ir uždaryti jų apėjimo spragas.
Ukrainą turime ne tik remti, bet ir integruoti į būsimą Europos saugumo architektūrą. Ji turi tapti Europos gynybos sąjungos dalimi nuo pat jos kūrimo pradžios. Tai galėtų būti vienas pirmųjų realių Ukrainos integracijos į ES etapų.
Deja, kalboje neišgirdau aiškaus ir drąsaus raginimo kuo greičiau priimti Ukrainą į Europos Sąjungą.
2. Kanada: nauja partnerystės su demokratinėmis valstybėmis perspektyva
Vienas įdomiausių kalbos momentų – U.von der Leyen pasiūlymas atverti kelią Kanadai tapti pirmąja asocijuotąja Europos Sąjungos nare.
Pagal galiojančias ES sutartis visateisė narystė numatyta tik Europos valstybėms, tačiau tai netrukdo ieškoti naujų glaudesnio ekonominio, politinio ir saugumo bendradarbiavimo formų.
Ši iniciatyva svarbi platesniame geopolitiniame kontekste. Jeigu norime atsverti autoritarinių valstybių įtaką, turime stiprinti partnerystes su demokratinėmis šalimis, o Kanada – natūrali tokio bendradarbiavimo partnerė, ypač kalbant apie transatlantinį saugumą, prekybą ir Arkties regioną.
3. Energetika: nepriklausomybė turi reikšti ir mažesnes sąskaitas
Europa jau sumokėjo didžiulę kainą už priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, todėl energetikos pertvarka yra ne tik klimato politikos, bet ir mūsų saugumo, ekonomikos konkurencingumo bei strateginės nepriklausomybės klausimas.
U.von der Leyen pakartojo tikslą iki 2040 m. padidinti elektros dalį galutiniame energijos vartojime iki 46 proc. Tai vienas iš būdų sumažinti Europos išlaidas iškastinio kuro importui – potencialiai net 260 mlrd. eurų per metus.
Europai reikia daugiau įperkamos, pačioje Europoje gaminamos švarios energijos – tiek iš atsinaujinančių išteklių, tiek iš branduolinės energetikos, biometano ir kitų šaltinių.
Tačiau vien didinti energijos gamybą nepakaks. Būtinos didelės investicijos į elektros tinklus, energijos kaupimą ir jungtis tarp valstybių narių.
Galiausiai tikrasis šios politikos sėkmės matas bus ne vien tai, kiek sumažinsime priklausomybę nuo iškastinio kuro, bet ir tai, ar naujoji Europos energetikos sistema užtikrins mažesnes sąskaitas gyventojams bei konkurencingas energijos kainas mūsų pramonei.
4. Kinija: Europa renkasi strateginių priklausomybių mažinimą
Santykių su Kinija klausimu U.von der Leyen priminė iškalbingą skaičių: ES prekybos deficitas su Kinija siekia milijardą eurų per dieną. Komisijos pirmininkė pareiškė, kad Europa naudosis turimomis priemonėmis šiems santykiams subalansuoti.
Taip pat pasiūlyta stiprinti europinį bendradarbiavimą kritinių žaliavų srityje, įskaitant jų atsargų kaupimą. Tai ypač svarbu elektromobilių, baterijų, švarios energetikos ir kitoms pramonės šakoms, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo riboto skaičiaus tiekėjų.
Ši kalbos dalis – svarbi žinia ir Lietuvoje veikiantiems Kinijos „supratėjams“, ieškantiems būdų normalizuoti santykius su Pekinu ir grįžti prie ankstesnio santykių modelio. Europos Sąjunga tuo metu juda strateginių priklausomybių mažinimo ir lygiaverčių ekonominių santykių link.
5. Migracija: visos ES išorės sienos yra Europos sienos
Komisijos pirmininkė aiškiai pabrėžė, kad visos ES išorės sienos yra Europos sienos. Lietuvai, jau patyrusiai Baltarusijos režimo organizuotą migracijos instrumentalizavimą, tai ypač aktuali žinia.
U.von der Leyen paskelbė apie ketinimą sukurti naują europinį reagavimo į ekstremalias situacijas mechanizmą, skirtą atvejams, kai masiniai migracijos srautai sąmoningai organizuojami ar naudojami kaip politinio spaudimo priemonė. Tai leistų laikinai lanksčiau taikyti įprastas procedūras.
Taip pat pasiūlyta stiprinti „Frontex“, ypač siekiant paspartinti neteisėtai esančių asmenų grąžinimą, ir pradėti Viduržemio jūros regiono jaunimo įgūdžių bei užimtumo iniciatyvą, kuria būtų siekiama mažinti neteisėtos migracijos srautus.
Konkrečius pasiūlymus dar reikės išanalizuoti, tačiau svarbu, kad migracijos instrumentalizavimas būtų vertinamas kaip platesnė saugumo problema. ES atsakas negali apsiriboti vien sienų apsauga. Turime ir diplomatinių, ekonominių bei kitų priemonių, kuriomis galime reaguoti į valstybių sąmoningai organizuojamą hibridinį spaudimą.
6. Vaikų apsauga internete: taisykles turi nustatyti ne technologijų bendrovės
Vienas svarbiausių kalbos akcentų – vaikų apsauga skaitmeninėje erdvėje. Pagaliau nuo diskusijų pereinama prie konkrečių socialinių tinklų naudojimo ribojimų.
Tačiau dar svarbesnis yra požiūrio lūžis. Ne didžiosios technologijų bendrovės turi diktuoti taisykles visuomenei – jos pačios privalo įrodyti, kad jų paslaugos saugios. Atsakomybė už vaikų saugumą turi tekti ne vien tėvams, bet ir platformoms, kurių verslo modeliai dažnai grindžiami kuo ilgesniu vartotojų dėmesio išlaikymu.
Priklausomybę skatinantis platformų dizainas veikia ne tik vaikus. Todėl reikšmingas ir rudenį numatomas Skaitmeninio sąžiningumo akto pasiūlymas, kuriuo būtų siekiama spręsti platesnes manipuliatyvaus skaitmeninių paslaugų dizaino problemas.
Vis dėlto esminis naujųjų ribojimų išbandymas bus jų suderinamumas su privatumo apsauga. Amžiaus patvirtinimo programėlės ir kitos autentifikavimo priemonės turi būti patikimos, saugios ir nereikalauti perteklinių asmens duomenų. Nuo to priklausys visuomenės pasitikėjimas visa sistema.
7. Europai reikia politinės valios, o ne dar vieno ambicijų sąrašo
Daugybės U.von der Leyen išsakytų ambicijų vertę lems jų įgyvendinimas. Saugumo mechanizmų reikšmę apibrėš konkretūs valstybių įsipareigojimai, energetikos pertvarkos – jos poveikis kainoms, o technologijų reguliavimo – gebėjimas užtikrinti saugumą neaukojant privatumo.
Tačiau platesnė jos žinia yra teisinga – kalbėdami apie Europos ateitį iš tikrųjų renkamės ne tarp tariamai neišvengiamo Europos nuosmukio ir radikalų siūlomo sugrįžimo į idealizuotą praeitį. Tikrasis pasirinkimas yra tarp Europos, kuri veikia kartu, investuoja į savo stiprybes ir pati gina savo interesus, ir susiskaldžiusios Europos, už kurią vis daugiau sprendimų priims kiti.
Optimistinei Europos ateities vizijai įgyvendinti būtinas proeuropietiškas radikalumas. Kitaip tariant, tai, ką vadinu kietąja liberalios demokratijos linija.
Europai netrūksta nei išteklių, nei talentų. Jai reikia daugiau vienybės ir politinės valios. Tik stipri, nepriklausoma ir savo vertybėms ištikima Europa gali užtikrinti ir Lietuvos saugumą bei suverenumą.