Sekite 15min Google
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. į Lietuvą grįžo 19 310 Lietuvos piliečių, o išvyko 9 940. Lietuvos piliečių migracijos balansas teigiamas, tačiau šie skaičiai neparodo, kiek grįžusiųjų yra aukštos kvalifikacijos specialistai, kiek jų įsitvirtina ilgam ir kaip panaudojamos jų sukauptos kompetencijos. Todėl, kalbėdami apie talentų susigrąžinimą, turime vertinti ir tai, kas vyksta po sugrįžimo.
Darbo pasiūlymą gauna žmogus, o sprendimą priima ir šeima
Persikėlimas keičia ne vien profesinį gyvenimą. Grįžtant su šeima, tenka atsakyti į praktinius klausimus: ar partneris galės tęsti karjerą, ar vaikams atsiras vietų darželyje ar mokykloje, ar pavyks rasti tinkamą būstą?
Dalis iššūkių išryškėja tik įsikūrus, kai persikraustymo planus pakeičia kasdienybė. Jei vienas šeimos narys sėkmingai pradeda naują darbą, o kitas mėnesių mėnesius neranda galimybės dirbti pagal savo kvalifikaciją, sprendimas pasilikti tampa sudėtingesnis. Ryšys su Lietuva svarbus, tačiau jo gali nepakakti, kai šeima nemato galimybių čia įsitvirtinti.
Todėl talentų išlaikymui reikia darbdavių, savivaldybių ir valstybės pastangų. Darbdavys gali pasiūlyti prasmingą darbą ir pagalbą persikeliant. Savivaldybės bei švietimo įstaigos gali padėti spręsti ugdymo ir vietos paslaugų prieinamumo klausimus.
Valstybės vaidmuo taip pat svarbus – užtikrinti aiškias grįžimo ir įsikūrimo procedūras bei prieinamą informaciją. Žmogui svarbu, kad šios priemonės padėtų spręsti konkrečius jo šeimos poreikius.
Profesinė priežastis pasilikti – suteikta karjeros galimybė
Net ir sklandžiai įsikūrus, svarbu, kas žmogaus laukia darbe po pirmųjų mėnesių ar metų. Užsienyje patirties sukaupusiam specialistui reikia galimybės panaudoti žinias, prisidėti prie sprendimų ir matyti savo darbo rezultatą.
Profesinio augimo poreikis išlieka skirtingais karjeros etapais, tačiau keičiasi jo forma. Karjerą pradedančiam specialistui gali būti svarbiausia mokytis iš patyrusių kolegų ir palaipsniui prisiimti daugiau atsakomybės. Patyrusiam profesionalui svarbu turėti įgaliojimus priimant sprendimus ir turimų išteklių idėjoms įgyvendinti.
Tai svarbu konkuruojant su darbo pasiūlymais užsienyje. Kai atlygis nėra pagrindinis pasiūlymo pranašumas, didesnę reikšmę įgyja darbo turinys, veiklos mastas ir profesinė perspektyva.
Atsakomybę turi lydėti įgaliojimai
Manau, kad Lietuvos organizacijos gali sėkmingai konkuruoti dėl talentų suteikdamos žmonėms realią atsakomybę bei galimybę daryti tiesioginę įtaką svarbiems verslo sprendimams.
„Senukuose“ žmonėms suteikiame galimybę prisidėti prie strateginių verslo transformacijos projektų Baltijos šalyse tiek karjeros pradžioje, tiek jau sukaupus reikšmingą profesinę patirtį. Vertiname kompetencijas, potencialą ir pasirengimą prisiimti atsakomybę.
Praktikoje tai reiškia konkrečius verslo uždavinius, aiškius tikslus ir sprendimų priėmimo įgaliojimus. Žmogus turi suprasti, už ką atsako ir kokių išteklių turi tikslams pasiekti.
Kartu reikia darbo kultūros, kurioje jo idėjos išgirstamos ir įvertinamos, o įdarbinimo metu suteikti pažadai įgyvendinami.
Mentorystė – planuota, kryptinga pagalba įsitvirtinti ir augti
Mentorystės programos metu siekiame susitarti dėl individualių žmogaus tikslų, numatyti reguliarius susitikimus ir pažangą vertinti pagal konkrečius pokyčius. Mentorius dalijasi patirtimi, padeda suprasti organizacijos veikimo principus ir teikia grįžtamąjį ryšį.
Kiekvienas susitikimas turėtų baigtis susitarimu dėl veiksmų, kuriuos ugdytinis išbandys praktikoje. Tam reikia abipusio įsipareigojimo: mentoriaus pasirengimo ir nuoseklaus palaikymo, o iš ugdytinio – aktyvaus dalyvavimo ir atsakomybės prisiėmimo už sutartus veiksmus. Pažangą turėtų parodyti sustiprėję gebėjimai ir jų pritaikymas sprendžiant strateginius verslo uždavinius.
Svarbus ir organizacijos pasirengimas mokytis iš grįžusio profesionalo. Jo tarptautinė patirtis turi būti įvertinta ir, kur tinkama, pritaikyta. Tokia mentorystė gali padėti žmogui įsitvirtinti organizacijoje, tai viena iš sąlygų, stiprinančių jo profesinę perspektyvą Lietuvoje.
Sėkmę matuokime ilgalaikiu įsitvirtinimu
Vertindami talentų susigrąžinimą, turėtume žiūrėti ne tik į atvykusiųjų skaičių. Kur kas svarbiau, kiek specialistų Lietuvoje lieka po vienų ar trejų metų, kaip keičiasi jų atsakomybė, ar jų kompetencijos panaudojamos kuriant vertę organizacijoms ir šalies ekonomikai bei ar jų šeimos sėkmingai įsitvirtina.
Tik tuomet galėsime pasakyti, kad talentą ne tik susigrąžinome, bet ir sukūrėme sąlygas jam čia kurti ilgalaikę ateitį.
Sugrįžimas yra pirmas žingsnis. Tikrasis rezultatas – žmogaus sprendimas Lietuvoje augti, kurti ir pasilikti.
