Akcijų rinkas apėmusios neigiamos nuotaikos turi tiesioginės įtakos investicinių ir pensijų fondų rezultatams, kurių vertė dabar krito, priklausomai nuo investicijų portfelio sudėties. Tačiau pervertinti tiesioginės įtakos ekonomikai nereikėtų dėl dviejų priežasčių. Pirma, Lietuva dar visai neseniai pradėjo pensijų reformą ir sukauptos lėšos fonduose yra santykinai nedidelės – 2 mlrd. litų pagal 2008 metų liepos 1 dienos duomenis. Antra, fondų valdytojai investuoja periodiškai, todėl dabar nuperkamos ir labai gerų kompanijų atpigusios akcijos, ir šių investicijų vertė ilguoju laikotarpiu išaugs.
Netiesioginiai padariniai Lietuvos ekonomikai dėl JAV finansų rinkų krizės turės ženklesnės įtakos. Pirma, padidėjo palūkanos, kuriomis bankai nori skolinti vieni kitiems, o šie atitinkamai savo klientams. Išaugo vadinamoji likvidumo premija, kai norint pinigų „čia ir dabar“, reikia susitaikyti su šiek tiek didesniu palūkanų procentu. Antra, augant palūkanoms bei nerimui dėl ūkio raidos tendencijų, vartotojai atsargiau skolinasi, mažiau perka ne pirmo būtinumo prekių, o įmonės mažina gamybą. Pirmuosius to ženklus jau rodo ir statistika – mažmeninės prekybos apyvarta dar auga, bet lėčiau palyginus su pirmais šių metų mėnesiais, o pramonės gamyba (be rafinuotų produktų) per šių metų sausį-rugpjūtį smuko 1,5 procento lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Taigi didžiausia grėsmė Lietuvos ūkio raidai kyla ne tiesiogiai iš finansų rinkų svyravimų, bet iš to, kaip ekonomika lėtės tiek Europoje, tiek Rusijoje, kurios yra svarbios Lietuvos eksporto partnerės. Rusija (kuriai tenka 15 procentų viso Lietuvos eksporto) išgyveno akcijų rinkų griūtį, o pinganti nafta, bei sumažėjęs pasitikėjimas Rusijos valdžios gebėjimais valdyti situaciją, kelia nerimą dėl Rusijos finansų sistemos stabilumo. Euro-zonos valstybėse taip pat ne pyragai. Blogėjančios eksporto perspektyvos verčia Lietuvos verslininkus konservatyviau planuoti savo veiklą, bei ieškoti įvairesnių kapitalo pritraukimo šaltinių.
