Šiuo metu Lietuvoje jau priskaičiuojama daugiau nei 20 greituosius kreditus teikiančių bendrovių. Atrodytų labai patogu: kelios minutės – ir kreditas jau tavo rankose. Tačiau būtina įvertinti kredito palūkanų dydį, kuris šiandien siekia net iki 400 proc. metinių palūkanų. Greitai ir lengvai dalijamos paskolos yra labai rizikingos, todėl pajamomis, gautomis iš šių labai aukštų palūkanų, padengiamos nemokių klientų skolos, kitaip tariant, vieni klientai kompensuoja kitų padarytus nuostolius.
Greitai ir lengvai dalijamos paskolos yra labai rizikingos, todėl pajamomis, gautomis iš šių labai aukštų palūkanų, padengiamos nemokių klientų skolos.Bankuose skolintis litais galima su gerokai mažesnėmis palūkanomis – jos čia siekia iki 20 proc. metinių palūkanų. Tieses, bankuose kreditų suteikimo procesas šalies gyventojams trunka kiek ilgiau. Banko vadybininkas domėsis besikreipiančio asmens pajamomis, ar jis vykdo visus finansinius įsipareigojimus, ar nėra užfiksuotas skolininkų sąrašuose.
Po to banko ekspertai apsvarsto kiekvieno kliento atvejį ir priima sprendimą, ar suteikti kreditą. Tačiau šis poros dienų procesas apsaugo ir patį klientą, ir banką. Neigiamas banko atsakymas turėtų priversti klientą susimąstyti – jei bankas paskolos išduoti nesutinka, gal ir nereiktų jos imti. Mat bankas, įvertindamas kliento finansinius pajėgumus, stengiasi apsisaugoti nuo nemokių klientų ir nerizikuoti kitų klientų pinigais.
Būtent todėl bankas gali skolinti pinigus už kur kas mažesnes palūkanas. Šioje situacijoje matau ne tik finansines, bet ir psichologines problemas. Ilgainiui žmonės tampa priklausomi nuo lengvai prieinamų, nors ir labai brangių pinigų, nes išsiugdo įprotį gyventi ne pagal savo finansines išgales.
Pavojus asmens duomenims
Nevertėtų numoti ranka ir į kitus abejonių keliančius aspektus – ar greitųjų kreditų bendrovės gali užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Sukčiai gali lengvai pasinaudoti vogtais ar padirbtais dokumentais, mat greitųjų kreditų bendrovės dažniausiai nesusitinka su klientu – viskas tvarkoma telefonu ar elektroniniu paštu. Todėl vėliau, siekiant išsiaiškinti, kas, pasinaudojęs jūsų duomenimis, gavo kreditą, gali būti sudėtinga.
Pabrėžtina ir tai, kad dabar galiojančiuose teisės aktuose iki šiol nėra numatytas specialus greituosius kreditus teikiančių bendrovių reguliavimas, o jų veikla nėra licencijuota ir kontroliuojama, apie jas nėra renkama jokia statistinė informacija. Šių įmonių veiklos neprižiūri Lietuvos bankas – greituosius kreditus teikiančios bendrovės nėra įpareigotos ir saistomos įstatymų, kaip bankai.
Mano nuomone, greituosius kreditus teikiančių įmonių aukso amžius jau eina į pabaigą. Planuojama, kad Europos Sąjungos vartojamųjų kreditų direktyva į Lietuvos teisės aktus bus perkelta ir įsigalios dar šių metų pabaigoje.
