Ir tai sukėlė nemenką reakciją. Net jos šalininkai prabilo, jog išrinktosios naujosios šalies vadovės užmojai kvepia autoritarizmu. Panašu į Rolandą Paksą? Juk jis žadėjo tvarką ir teisingumą ir nuo pirmų dienų ėmėsi demonstruoti savo galią, apjuostą pirmos ir antros eilės patarėjais, kurie skyrėsi vienas nuo kito pagal priėjimą prie „paties paties“.
Vis dėlto drįstu spėti, kad D.Grybauskaitės laukia kitoks ir kur kas sėkmingesnis likimas. Taip, ji išties „paskaldė malkų“, bet turbūt todėl, kad širdyje labai džiaugėsi nugalėjusi nepaisant rimto puolimo ir ne vieno pamazgų kibiro, išpilto ant jos galvos per kai kurias žiniasklaidos priemones.
Jai bus sunku? Taip, be galo, nes pirmiausiai jie neturi jokio politinio užnugario, o patarėjų komanda rizikuoja būti silpnoka jau vien todėl, kad Lietuvoje šiaip yra didžiulis deficitas kompetentingų žmonių, galinčių efektyviai dirbti vidaus politikos patarėjais. Užsienio politikos ekspertų – nors vežimu vežk, bet vidaus – daug gudrių, bet tik savos partijos reikaliukus stumdyti.
Bet D.Grybauskaitę gali gelbėti tai, kad ji kalba. Kalba tai, ką galvoja. Bent taip atrodo ir kurį laiką šios kalbos siutino visus buvusius ir esamus valdančiuosius. Ir jei ji šios savybės nepraras (o pagunda gali būti didžiulė – intrigų menas tuose valdžios koridoriuose gali tiesiog nė nepajutus persunkti), kalbėjimas apie problemas gelbės D.Grybauskaitę labiau nei dekretai.
