Alternatyvaus transporto, patrauklaus ne tik jaunimui, tinkamo laisvalaikiui ir sportui, galimybės Vilniaus mieste dėl absurdiškų priežasčių ir valdininkų aklumo yra sumažintos iki minimumo. Pats vairuoju automobilį ir kiekvieną kartą kirsdamas miesto centrą, o kartais net išsukęs iš savo kiemo jaučiu diskomfortą. Dėl karštą dieną dujomis pritvinkusio oro, dėl spūsčių, dėl nespėjamų remontuoti kelių ir tiesiog dėl to, kad vasarą, užuot kaitęs automobilyje, mielai riedėčiau dviračiu.
Puiku, kai dviratis ir jo savininkas gyvena centre ir toli nuo čia trauktis jam nereikia.
O kas siūloma Vilniaus rekreacinių rajonų gyventojams? Vienas maršrutas, kuris dažnai netyčia tiesiog baigiasi kur nors, paskui kur nors vėl atsiranda... Tai, švelniai tariant, nepatogu.
Jei bandai lengviau įveikti kalvą ar kalną, dažniausiai esi laikomas nusikaltėliu. Pėstieji ir vairuotojai jaučiasi pranašesni už dviratininkus. Vieni užima ir taip menkas kelio atsargas, skirtas dviračiui. Kiti, jei nėra dviračių takų, tiesiog ignoruoja dviratininkus, tarsi tokie eismo dalyviai neegzistuotų. Ir čia jau saugokis pats kaip nori, įsitaisyk veidrodėlį, gerus stabdžius ir apsiginkluok kantrybe. Ilgiau tęsti neverta, todėl, kaip visi normalūs individai, aš prisitaikau. Ar pavyko prisitaikyti ir tau?
Ar pavyksta prisitaikyti mažiau judrių priemonių naudotojams: riedlentininkams, riedutininkams. Esu matęs ne vieną atvejį, kai miestelėnai į ekstremalaus sporto atstovus ir visai jaunus pradinukus reaguoja kaip į vandalus, inventoriaus gadintojus ir šiaip nereikalingus personažus ramiame mieste. Panašiai reaguoja ir politikai, nematantys reikalo net leistis į kompromisus, užuot patobulinę, rekonstravę viešas erdves ir pritaikę jas visų eismo dalyvių poreikiams.
Visada lengviau drausti ir bausti. Policininkai turėtų jaustis dar prasčiau už jų ganomus riedutininkus. Vykdydami pareigą jie aklai vaiko ar sulaiko įstatymo laužytojus. Arba užsimerkia ir nusižengia valdžios nurodymams. Todėl ir kyla klausimas: ar mes esame subrendę turėti laisvą miestą? Ar mes esame pasiruošę saugoti gryną orą miesto centre? Ar mes laisvi priimti kitaip mąstančius ir judančius?
Manau, kiekviena problema mūsų valstybėje kyla būtent dėl pastarosios aklumo ir kurtumo. Tačiau viskas yra įmanoma. Apsiginkluokime kantrybe.
