Ištikus netikėtiems nuostoliams – galima pasiskolinti. Jei tik yra iš ko pasiskolinti. Gal būt gali paskolinti artimieji, o gal tektų skolintis iš bankų ar kitų kredito įstaigų. Tačiau reikia atminti, kad skolintis pinigus iš kredito įstaigų šiandien gerokai sunkiau ir brangiau, negu, tarkime, pernai. Dar svarbu, kad, jei dėl nuostolius sukėlusių įvykių ar dėl kokių nors kitų priežasčių sumažėjo gaunamos pajamos, vienkartinė skola iškilusių finansinių problemų neišspręs, o gal sukels ir dar didesnių.
Kai kurių nuostolių atvejais iškilusias finansines problemas išspręstų ar sumažintų draudimas. Tačiau gali būti nemažai įvykių, nuo kurių tiesiog neapsidrausi, arba tai kainuos labai brangiai.
Tokiais atvejais geriau būtų tiesiog turėti santaupų – atsargas nenumatytiems atvejams.
Skaičiuojant, kokio dydžio turėtų būti ši pinigų atsarga, paprastai vertinamos šeimos mėnesio išlaidos. Geresniais laikais, kai situacija darbo rinkoje nuteikia optimistiškai, kai šeimoje yra keletas pajamų šaltinių, atsarga gali būti mažesnė – tarkim, trijų mėnesių; kai ekonominė situacija šalyje prastėja, atsarga turi būti didesnė – tiek, kad užtektų šeimai gyventi bent pusmetį.
Nenumatyti atvejai – tai ne tik darbo praradimas, bet ir kitos nenumatytos išlaidos ar netikėti nuostoliai. Tie, kas neturi santaupų ir neturi galimybės pasiskolinti – labiausiai jautrūs: ir mažiems, ir dideliems nuostoliams. Tokiems žmonėms turėti draudimo apsaugą itin aktualu. Na, o tie, kurie turi santaupų, draudimui gali palikti tik didesnius nuostolius.
