Kilimas pradėtas fiksuoti tik 2001-aisiais, o šių metų liepą jis pasiekė apogėjų, kuomet naftos barelis kainavo beveik 150 JAV dolerių (apie 415 Lt). Naftos kainos per pastaruosius 5-erius metus buvo išaugusios 5 kartus.
Natūralu, kad šiandieninėje ekonomikos situacijoje po tokio spartaus kilimo buvęs naftos kainų lygis pasirodė netvarus. Todėl pastaruosius 4 mėnesius naftos kainos ženkliai krito. Šią savaitę barelis kainavo jau mažiau nei 55 JAV dolerius (apie 152 Lt).
Nors dėl naujų technologijų naftos poveikis pasaulio ekonomikoms mažėja, tačiau ypatingai spartus šios žaliavos kainų kilimas, didinęs kompanijų išlaidas, prisidėjo ir prie pasaulinės ekonomikos krizės. Todėl sąlyginai maža naftos kaina šiandien yra sveikintinas veiksnys, paspartinsiantis ekonomikos atsigavimą, sumažindamas infliaciją ir skatindamas vartojimą.
Krentančios išteklių kainos bei mažėjanti infliacija sudarys prielaidas šalių centriniams bankams dar labiau sumažinti bazines palūkanų normas bei tokiu būdu paskatinti vartojimą. Jis yra vienas pagrindinių ekonomikos atsigavimui įtaką darančių variklių.
Teigiamas naftos kainų kritimo pasekmes turėtų pajusti ir Lietuvos vartotojai, kurie, mažiau mokėdami už kurą, galės skirti daugiau lėšų kitoms sritims.
Kokios naftos kainų tendencijos bus artimiausioje ateityje, prognozuoti sunku, nes tai priklauso ne tik nuo pasiūlos ir paklausos dėsnių, bet ir nuo naftą išgaunančių šalių susitarimų, kuriais garsėja OPEC šalys. Tokie susitarimai ir gali būti vienas pagrindinių trikdžių, stabdančių tolesnį naftos kainų smukimą. Vis tik tikėtina, kad artimiausius keletą metų naftos kaina nebepasieks 2008-ųjų liepą buvusios 150 JAV dolerių (apie 415 Lt) už barelį kainos.
