Iki -60% prenumeratai. Išskirtinis gegužės pasiūlymas.
Išbandyti

Laura Mickevičiūtė: Ne tik už kyšio davimą ar priėmimą taikoma baudžiamoji atsakomybė

Korupcija – neigiamus padarinius visuomenei kelianti ir itin sudėtinga, įvairiose srityse pasireiškianti problema. Baudžiamosios atsakomybės nustatymas ir taikymas – svarbi kovos su korupcija dalis, tad paanalizuokime, kas yra korupciniai nusikaltimai ir už kokius veiksmus gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė?
Laura Mickevičiūtė
Laura Mickevičiūtė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kas laikoma korupciniu nusikaltimu?

Į korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų kategoriją patenka kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu ir kitos nusikalstamos veikos, jeigu jos padarytos viešojo administravimo sektoriuje arba teikiant viešąsias paslaugas siekiant sau ar kitiems asmenims naudos. Taip pat prie tokių veikų yra priskiriamos veikos, kuriomis siekiama nuslėpti ar užmaskuoti minėtas veikas.

Praktikoje pasitaiko įvairių korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo schemų: nuo smulkiosios iki organizuotos stambiosios korupcijos. Šiose veikose gali dalyvauti vos keli – vienas ar du asmenys (kyšio davėjas ir (ar) kyšio ėmėjas), keliolika ar net keliasdešimt asmenų (ne tik kyšio davėjas ir (ar) kyšio ėmėjas, bet ir jų tarpininkai, tretieji asmenys).

Remiantis oficialiosios statistikos duomenimis, matyti, kad dauguma padarytų veikų yra smulkioji korupcija (baudžiamieji nusižengimai, apysunkiai nusikaltimai), o stambioji korupcija (sunkūs nusikaltimai) sudaro tik nedidelę šių veikų dalį.

Yra asmenų, nuteistų ir dėl tokių kyšių kaip kavos virimo aparatas, televizorius, statybinės medžiagos, kontrabandinės cigaretės, automobiliai, baldai, neatlygintinos paslaugos.

Tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, plačiai taikomi slapti tyrimo veiksmai (slaptas sekimas, telefoninių pokalbių klausymasis, slaptas vaizdo ir garso fiksavimas). Slaptų tyrimo veiksmų metu surinkti duomenys gali būti pripažinti įrodymais tik patikrinus du esminius momentus – ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas slaptiems veiksmams ir ar slapti veiksmai buvo atlikti teisėtai.

Bet kokios vertės kyšis užtraukia baudžiamąją atsakomybę

Kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui bet kuria forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis. Jis gali būti siejamas ne tik su konkrečiu teisėtu ar neteisėtu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu ar neveikimu, jo palankumu, bet ir kaip atlygis asmeniui už jo pasinaudojimą įtaka. Be to, kyšis būna ne tik turtinio, bet ir neturtinio pobūdžio. Teismų praktikos analizė atskleidžia, kad dažniausia kyšio forma yra pinigai, bet yra asmenų, nuteistų ir dėl tokių kyšių kaip kavos virimo aparatas, televizorius, statybinės medžiagos, kontrabandinės cigaretės, automobiliai, baldai, neatlygintinos paslaugos.

Atkreiptinas dėmesys, kad bet kokios vertės kyšis užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Net mažą vertę turintys daiktai, pavyzdžiui, saldainių dėžutė ar šokolado plytelė, yra laikytini kyšiais.

Kyšininkavimas, papirkimas ir prekyba poveikiu – ne tas pats

Kyšininkavimo atveju valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo (pvz., įmonės vadovas, gydytojas, mokytojas ir pan.) pažada ar susitaria priimti kyšį arba reikalauja ar provokuoja duoti kyšį, arba jį priima. Baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vienos šios veikos atlikimo. Pabrėžtina, kad kyšis gali būti priimamas ne tik už konkretų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą, bet ir už išimtinę padėtį ar palankumą ateityje. Pažymėtina ir tai, kad kyšis gali būti priimamas ir dėl teisėto kyšio gavėjo veikimo ar neveikimo, pavyzdžiui, privalomų medicinos paslaugų suteikimo.

Papirkimas gali pasireikšti kyšio pasiūlymu, pažadėjimu, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kaip ir kyšininkavimo atveju, kyšis gali būti siejamas tiek su konkrečiu pageidaujamu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimu ar neveikimu, tiek su išimtine padėtimi ar palankumu. Papirkimo subjektas gali būti bet kuris pakaltinamas ir šešiolikos metų sulaukęs asmuo.

Prekyba poveikiu siejama su pažadėjimu pasinaudoti įtaka už kyšį (pasyvioji prekyba poveikiu) arba siekimu, kad asmuo už kyšį pasinaudotų įtaka (aktyvioji prekyba poveikiu). Esminis prekybos poveikiu skirtumas nuo kyšininkavimo ir papirkimo yra tas, kad prekybos poveikiu atveju kyšis nukreiptas į poveikio darymą, o ne konkretų valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą ar neveikimą.

Vien tik pasiūlymas duoti kyšį ar pažadėjimas jį priimti – baigta nusikalstama veika

Kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu baigtinumas nepriklauso nuo to, ar kaltininkas priėmė (davė) kyšį. Kad nusikaltimas būtų padarytas, kyšininkavimo ir pasyviosios prekybos poveikiu atveju pakanka vien tik pažadėjimo priimti kyšį, o papirkimo ir aktyviosios prekybos poveikiu atveju – pasiūlymo ar pažadėjimo duoti kyšį.

Svarbu realius ketinimus atskirti nuo nerimtai, juokais ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan.

Be to, nusikaltimo įvykdymas nepriklauso nuo to, ar buvo pasiektas pageidaujamas rezultatas. Vadinasi tai, kad kyšio davėjui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, nes nustatyta, jog jis vairavo blaivus, nebeturi reikšmės, jei įrodyta, kad jis pasiūlė kyšį pareigūnui. Tokios aplinkybės gali būti įvertintos tik individualizuojant bausmę. Kyšis gali būti duodamas ar priimamas ir už jau atliktus veiksmus, kuriais suinteresuotas kyšio davėjas.

Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos gali pasireikšti ir vien tik žodine forma, todėl svarbu realius ketinimus atskirti nuo nerimtai, juokais ar vien emociškai pasakytų žodžių, bendro pobūdžio samprotavimų ir pan. Sprendžiant, ar ketinimai realūs, vertinamos tokios aplinkybės kaip asmenų elgesys, jų asmenybė, kyšio suma ir pan. Pažymėtina, kad vien tik siūlomos pinigų sumos neturėjimas su savimi savaime nepaneigia ketinimo papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį realumo.

Kyšis ar dovana?

Paprastai korupcinio susitarimo šalys nori išlaikyti šio susitarimo slaptumą arba paslėpti neteisėtą jo pobūdį. Bandoma teigti, kad tarp šalių susiklostė teisėti civiliniai santykiai, pavyzdžiui, sudarytos dovanojimo, paskolos, paslaugų teikimo sutartys.

Kalbant apie dovanas, pravartu suprasti, kas laikoma kyšiu, o kas – dovana. Pirma, dovanotoją ir dovanos gavėją paprastai sieja artimi santykiai, t. y. jie yra giminės, draugai. Antra, dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, dovanotojas mainais nesitiki gauti jokios naudos, dovana yra tiesiog artimo ryšio, jausmų išraiška. Trečia, dovanos paprastai dovanojamos tam tikra proga. O štai korupcinių nusikalstamų veikų atveju kyšio davėjas tikisi iš kyšio ėmėjo pageidaujamo elgesio. Todėl kiekvienu atveju būtina vertinti, ar egzistavo kyšio davėjo pageidaujamas kyšio ėmėjo veikimas ar neveikimas.

Kadangi baudžiamoji atsakomybė priklauso nuo nusikalstamos veikos padarymo motyvo, svarbu nustatyti ir įrodyti, ar kyšio davėjas buvo suinteresuotas kokiu nors kyšio ėmėjo veikimu ar neveikimu. Jei nustatomas tokio pageidaujamo elgesio egzistavimas, kyla pagrįstų abejonių, kad susiklostė ne dovanojimo santykiai, o nustatytas korupcinis susitarimas. Ketvirta, paprastai kyšio davimas ar gavimas yra slepiamas, o dovanojimas – ne, jis gali būti deklaruojamas.

Laura Mickevičiūtė yra Lietuvos apeliacinio teismo Teismų praktikos skyriaus konsultantė, atliekanti skyriaus vedėjo funkcijas ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios justicijos katedros doktorantė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Lidl“ parduotuvėse – išskirtinės „UEFA EURO 2024“ kortelės: kviečia surinkti visą kolekciją
Reklama
Lauko baldų ekspertas P.Kelbauskis pataria, kaip lengvai įsirengti lauko terasas ir nepermokėti
Reklama
Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimosi platformos – ką reikia žinoti renkantis, kur investuoti
Reklama
Dantų balinimas: kaip pasiekti greitų ir efektyvių rezultatų?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius