Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lukas Kijauskas: Jei neįgyvendinsime aukštojo mokslo reformos – pasekmės bus skaudžios

Visi sutinkame – aukštojo mokslo reforma, jei siekiame kelti studijų kokybę, yra būtina. Sutariame, kad dabar veikiančių aukštųjų mokyklų tinklas, įvertinus demografinę ir ekonominę situaciją, yra per didelis, nes studentų sparčiai mažėja, o valstybė nepajėgi užtikrinti tokį finansavimą, kuris leistų mokėti konkurencingus atlyginimus dėstytojams, mokslininkams, laiku atnaujinti infrastruktūrą ir t.t. Ir vis tik priešpriešų yra daugiau nei noro suremti pečius vardan bendro tikslo. Kyla pagrįstų nuogąstavimų, kad reforma ir vėl gali likti tik kalbomis.
Lukas Kijauskas
Lukas Kijauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Matydamas šią situacija, Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų atstovybės (SA) vardu atviru pareiškimu kreipiausi į valstybės vadovus, švietimo ir mokslo ministrę, norėdamas išreikšti paramą Premjero sudarytos darbo grupės pateiktiems siūlymams, kaip konkrečiai galėtų būti vykdoma aukštojo mokslo reforma.

Šis pritarimas paremtas ne emocijomis ar išankstiniais nusistatymais, o esamos aukštojo mokslo situacijos ir darbo grupės pateikto pasiūlymo analize, diskusijose gimusiomis pozicijomis. Esu įsitikinęs, kad studentų balsas turėtų būti labiau girdimas ir jį atsižvelgiama. Tuo labiau, kad KTU studentai jau turi susijungimų patirties, nes yra patyrę fakultetų optimizavimą.

Prieš kelerius metų jungiant fakultetus, buvo jungiamos ir fakultetinės studentų atstovybės. Galima minėti konkrečius pavyzdžius ir juos analizuoti. Pavyzdžiui, viena SA kategoriškai atsisakė jungtis ir liko veikti savarankiškai, rezultatas – po kurio laiko jos tiesiog nebeliko. Pagrindinė priežastis, kodėl studentai nenorėjo su niekuo jungtis – asmeninės ambicijos, interesai, prisirišimas prie tradicijų, kurios jau nebetekusios savo dvasios ir prasmės, nenoras pažvelgti į besikeičiančią situaciją, aplinkybes.

Kitų trijų jungiamų fakultetų atstovybių nariai pradžioje taip pat entuziazmu netryško. Vis tik nugalėjo sveikas protas ir argumentų kalba – nors pradžioje šiokia tokia trintis jautėsi, pasikeitus kelioms SA narių kartoms šiandien džiaugiamės itin stipria ir veiklia fakultetine atstovybe. Visa tai, žinoma, mažesniu mastu, labai primena šiandieninę universitetų elgseną ir savų pozicijų gynimą. Savo sukaupta patirtimi ir žiniomis apie jungimusis mielai pasidalintume su visais, kuriems tai įdomu ir svarbu.

Siekdami, kad studentų balsas būtų garsiau girdimas, inicijuosime platesnes studentų diskusijas apie aukštąjį mokslą, reformą, savo lūkesčius ir nuogąstavimus.

Grįžtant prie darbo grupės pasiūlytos aukštojo mokslo konsolidacijos, norėčiau paminėti keletą aspektų, kodėl, mūsų įsitikinimu, pasiūlymą būtina įgyvendinti:

  • Didėsiantys dėstytojų atlyginimai padės prisitraukti ir motyvuoti aukštesnės kvalifikacijos dėstytojus, nes šiuo metu darbo užmokestis nėra konkurencingas palyginti su verslo sektoriumi, o motyvuoti, kvalifikuoti dėstytojai yra viena svarbiausių studijų kokybės dedamųjų;
  • Studijų programų mažinimas, atsisakant rinkodarinių, gražų pavadinimą teturinčių, bet turinio prasme tuščių studijų programų;
  • Didinama socialinė parama studentams ir nemokamos bakalauro studijos – puikus būdas sumažinti socialinę nelygybę ir sudaryti galimybes studijuoti visiems geriausiems iš tiesų norintiems studijuoti studentams;
  • Finansavimas pagal sutartį tarp valstybės ir aukštosios mokyklos. Pagaliau atsiras logiškas vertinimo kriterijus, kai baigtinį rezultatą – studentą ir jo žinias – vertina verslo atstovai;
  • Įkurto naujo Kauno universiteto studentai būtų daug vieningesni ir sutelkę jėgas bei žmogiškuosius išteklius įgyvendintų šiandien net neįsivaizduojamus projektus;

Pagal kvalifikaciją įsidarbinančių studentų skaičius yra tiesiogiai susijęs su studijų kokybe, kuri ženkliai kiltų vykdant numatytą aukštųjų mokyklų pertvarką.

Nors darbo grupės argumentai įtikinami, kai kurios jos pasiūlymo vietos kelia abejonių. Sutinku su Kauno universiteto vizija, tačiau, manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas taip pat turėtų būti naujojo universiteto dalis. Taip pat nematau svarių priežasčių, kodėl Vilniaus Gedimino technikos universitetas neturėtų susijungti su Vilniaus universitetu.

Žvelgiant į Lietuvos ateitį, suvokiant, kad aukštasis mokslas yra viena svarbiausių valstybės stiprybės ir gerovės ašių, norėtųsi paraginti visas suinteresuotas puses mažiau dėmesio skirti tarpusavio santykių aiškinimuisi, asmeniniams išskaičiavimams, pamirštant pagrindinį tikslą – šiandienos realijas atitinkantį kokybišką aukštąjį mokslą. Tikiu, kad tinkamai įvykdžius aukštojo mokslo reformą „Universitetų – diplomų fabrikų“ frazeologizmas bus pamirštas.

Lukas Kijauskas yra Kauno technologijos universiteto (KTU) Studentų atstovybės prezidentas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Mitai stabdo pasiryžti? Specialistė paneigė pagrindinius investavimo mitus
Reklama
LPC meno galerijoje eksponuojamos parodos turi išskirtinę misiją
Reklama
Top 5 „Dreame“ dulkių siurbliai 2024
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Užsisakykite 15min naujienlaiškius