2023 m. balandžio 11 d. buvo paskelbta apie Tolerantiško jaunimo asociacijos inicijuotas kelias tos pačios lyties porų bylas prieš Lietuvą. Tuo metu per teismus bandyta įrodyti, kad partnerystė ir santuoka turi būti galima visiems Lietuvos piliečiams. Nepaisant prašymų šiais klausimais kreiptis į Konstitucinį Teismą, nė vienas teismas tam nesiryžo. Vietoj to, sulaukta kuriozinių argumentų, kodėl vienas ar kitas veiksmas negali būti atliktas. Galiausiai bylos atsidūrė Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Rugpjūčio 8 d. sprendimas užbaigė vieną iš šių kovų – bent jau vienu klausimu. Teismas pripažino, kad moterų pora yra šeima ir tai turi būti atspindėta valstybės registruose. Tai – laimėjimas, tačiau nuslūgus džiugesiui išryškėja, kokioje apgailėtinoje realybėje LGBTQ+ žmonės vis dar gyvena.
Heteroseksuali pora gali bet kada susituokti civilinės metrikacijos skyriuje, o tos pačios lyties asmenys vis dar turi minti teismo slenksčius. Kur šventė? Kur galimybė, apsuptiems artimųjų, viešai liudyti meilę ir įteisinti santykius čia ir dabar? Vyras ir moteris gali iš anksto pasirinkti vestuvių datą, pasiruošti šventei. Tuo tarpu LGBTQ+ žmonės lauks teismo posėdžio, kurio data – nežinoma, ir tikėsis, kad civilinės metrikacijos skyrius atliks savo pareigą. Tačiau niekas negali pasakyti, kada tai įvyks. Ar tokioje situacijoje norėtų atsidurti nors viena heteroseksuali pora?
Kol kas neaišku, kada bus pritaikytos valstybės informacinės sistemos partnerystėms registruoti, o net ir tai padarius – lieka daugybė klausimų dėl partnerystėje esančių žmonių teisių ir pareigų. Dabartiniuose įstatymuose toli gražu ne viskas numatyta. Net neaišku kaip tokias sąjungas reikėtų nutraukti.
Tad tos pačios lyties šeimos vis dar gyvena nežinomybėje. Būtini politiniai sprendimai gali ir neateiti, o gal – dar blogiau – apriboti jau turimas teises tiek, kad partnerystė taptų tiesiog „parodija“. Nebūtų nuostabu, jei būtent tai ir bus mėginama daryti Seime.
Taigi, nors pirmąjį sprendimą dėl partnerystės lydi džiaugsmas, jis tėra tik dalinis. Partnerystės registravimas nėra lygiateisiškumo užtikrinimas. Aiškiai matyti, kokiame chaose šiuo metu gyvena tos pačios lyties poros. Ir tai vyksta šalyje, kuri savo Konstitucijoje yra įsipareigojusi ginti kiekvieną pilietį ir užtikrinti lygybę. Realybėje nėra nei apsaugos, nei pagarbos, nei pažadėtos lygybės.
Ji atsirastų tik tuomet, kai suaugę žmonės nebūtų skirstomi pagal tai, ką jie myli. Kai politikai nustotų kištis į miegamojo reikalus ir matytų žmogų, o ne jo seksualinę orientaciją. Todėl santuokos lygybė yra tikrasis siekis. Kai nė viena žmonių grupė nebus išskiriama ir galės naudotis visomis teisėmis – tuomet iš tiesų būsime laisvi. Laisvi nuo prietarų, nuo rusiškos ideologijos ir jos suformuotų stereotipų.
