Sekite 15min Google
Išaugusio nerimo priežastis – profesinį pasaulį keičiantis dirbtinis intelektas (DI), automatizacija ir nežinomybė, kurios profesijos tebebus reikalingos ir perspektyvios ateityje.
76 proc. apklausoje dalyvavusių karjeros konsultantų pažymėjo, kad per pastaruosius 2 metus esamų ir būsimų studentų dėmesys studijų baigimo rezultatams ir pasirengimui karjerai reikšmingai išaugo.
Padidėjo ir tėvų/globėjų spaudimas jaunuoliams renkantis profesija. Net 63 proc. atvejų būtent tėvai reikalauja įrodymų, kad pasirinkta studijų kryptis jų vaikui garantuos darbą. 25 proc. atvejų tokie rodymai rūpi ir tėvams, ir vaikams.
Tai rodo, jog šeimos vis labiau nori, kad švietimas duotų matomą investicijų grąžą. Pasak konsultantų, čia kyla įtampa, nes daug šeimų vis dar tapatina universiteto reputaciją ar reitingus su įsidarbinimo galimybėmis. Nors vietoj to mokiniams svarbu išmokti vertinti universitetus remiantis tuo, ką jie ten iš tikrųjų patirs ir kaip tobulės, o ne vien tik įstaigos prekės ženklu.
Praktinė patirtis tampa vertingiausia karjeros valiuta.
Tradicinį klausimą „Ką nori studijuoti?“ keičia „Ką nori sugebėti dirbti ir koks švietimo kelias tau padės to pasiekti?“. Toks požiūrio pokytis labiau akcentuoja ryšį tarp universiteto studijų programų, įgūdžių ir karjeros.
Apklausa parodė, kad praktinė patirtis tampa vertingiausia karjeros valiuta. 41 proc. atvejų šeimos, rinkdamosis studijų vietas, labiausiai vertina galimybę studijuojant įgyti praktinės patirties: dalyvauti stažuotėse, bendradarbiavimo programose ir pan.
Nenuostau, nes karjeros konsultantai įvardino tokius dažniausiai girdimus šeimų klausimus: „Ar DI atims darbo vietas?“, „Kokios darbo vietos yra atsparios dirbtiniam intelektui?“, „Kuriose profesinėse srityse investicijų grąža (ROI) yra didžiausia?“, „Kokie gebėjimai išliks vertingi?“, „Kaip universitetas padeda studentams ugdyti tuos gebėjimus?“.
Profesionalai pabrėžė, kad jie neskatina jaunuolių rinktis tariamai „atsparių dirbtiniam intelektui“ profesijų. Vietoj to, vidurinės mokyklos turėtų padėti mokiniams ugdyti prisitaikymo gebėjimus, kritinį mąstymą, bendravimo įgūdžius, technologijų išmanymą, problemų sprendimo įgūdžius ir gebėjimą nuolat mokytis.
Lietuvos patirtis: ieško studijų, susijusių du DI
Ši pasaulinė apklausa patvirtina ir Lietuvos tendencijas, kurias pastebiu dirbdama su 9-12 klasių moksleiviais ir bendraudama su jų tėvais. Matau daug streso – kaip „teisingai“ pasirinkti profesinį kelią ir į jį vedančias studijas.
Universitetas atlieka daug vaidmenų: jis paverčia jaunuolius suaugusiais, atsakingais žmonėmis, bet negarantuoja darbo ir saugumo.
Mano įkurto Baltijos šalių karjeros konsultantų tinklo nariai iš privačių ir valstybinių mokyklų vieningai patvirtina tendenciją, kad moksleiviai rašiniuose naudoja DI.
Su moksleiviais Vilniuje daug kalbamės apie tai, kad DI yra puikus įrankis idėjų generavimui ar gramatikos pasitikrinimui, tačiau nenaudokime jo rašydami darbus.
Moksleiviai yra be galo susidomėję kuo daugiau sužinoti apie tai, kaip veikia DI, ir išmokti kuo geriau išnaudoti jo galimybes. Jie mano, kad, jeigu puikiai išmanys DI naudojimą, tai garantuos jiems puikią karjerą artimoje ir tolimoje ateityje.
Dalis moksleivių rimtai svarsto pasirinkti tokias užsienio universitetų siūlomas kyptis kaip DI užklausų inžinerija arba DI komandų kūrimas/ projektavimas. Moksleivių akimis, tokia specialybė garantuos didžiulę jų paslaugų paklausą ir atlyginimą.
Jaunuoliai ieško universitetų, kuriuose kartu su pagrindiniu dalyku galėtų pasirinkti ir DI studijas.
Kitas pavyzdys – tradiciškai maždaug trečdalis abiturientų kasmet renkasi verslo krypties studijas, apimančias verslą, vadybą, ekonomiką, finansus, marketingą ir pan. Šiemet stebime akivaizdų pokytį: jaunuoliai ieško universitetų, kuriuose kartu su pagrindiniu – verslo krypties – dalyku galėtų pasirinkti ir DI studijas. Ir matome, kaip sparčiai universitetai prie tokio poreikio prisitaiko.
Reguliariai dalyvaudama pasauliniuose renginiuose liudiju, kad jauni žmonės visame pasaulyje patiria tą pačią baimę: ką aš veiksiu pabaigęs studijas, ar aš turėsiu darbą. Dirbtinio intelekto atsiradimas kaip niekad sužadino vidinį troškimą „aš noriu turėti darbą“.
Kaip persiorientuoja mokyklos?
Ne vien universitetai operatyviai adaptuoja savo studijų programas, vidurinėse mokyklose taip pat būtini pokyčiai. Juntamas realus poreikis dirbti su moksleiviais ir padėti jiems pasirinkti karjerą.
Pagrindinė užduotis – padėti vaikui suprasti, kokia veikla jį džiugina taip giliai, kad jam patiks užsiimti šia veikla dar daug metų.
Svarbu pabudinti tai, kas juos jaudina, nes dabar jaunimo tarpe pastebiu daug apatijos. Ji kyla iš to, kad kiekvieną akimirką moksleivius pasiekia per daug negatyvios informacijos iš viso pasaulio. Pridėjus tai, kad jie nėra tikri, kuo nori užsiimti gyvenime ir ar po universiteto turės gerą darbą, - ir susidaro toks jaunimo atsiribojimas. Tad mano darbo svarbi užduotis – kaip sudominti moksleivius jų pačių ateitimi!
Ką realiai pradėjome keisti Lietuvoje: jei anksčiau AISV karjeros konsultantė dirbdavo su 9-12 klasių moksleiviais, nuo šių metų jau dirbs su 8-12 klasių mokiniais. Karjeros konsultavimo turinys pritaikytas moksleiviams pagal amžių, o jo esmė, kad moksleiviai atrastų „šis dalykas įneša džiaugsmo į mano gyvenimą“. Laviname refleksijos įgūdžius ir padedu jiems įsivardinti – kodėl jiems patinka daryti tai, ką jie daro?
Naudojame gyvenimo būdo skaičiuotuvą, kuriame vaikai sužymi: kokiame name jie nori gyventi, kokį automobilį nori vairuoti, kiek kartų per metus nori atostogauti, o algoritmas suskaičiuoja – kiek jie turi uždirbti, kad susikurtų tokį gyvenimo stilių. Jiems tai būna netikėtas požiūrio kampas ir padeda suprasti pinigų vertę.
Tik po to tyrinėjame įvairias specialybes. Naudodamiesi puikiu įrankiu „Maia“ mokiniai susiranda jiems įdomias specialybes, ten matosi – kiek jie galės užsidirbti, kokius stojamuosius egzaminus reikės laikyti, kokius dalykus privaloma pasirinkti mokykloje. Šis įrankis netgi rodo, kurios įmonės JAV ir Jungtinėje Karalystėje (JK) šiuo metu ieško tokių darbuotojų ir kiek mokės. Toks interaktyvumas vaikus sudomina ir suteikia jiems realybės jausmą.
Apie pinigus kalbamės, kad vaikai realiai įsivaizduotų: jeigu aš noriu būti menininkas ir uždirbti 100 tūkst. eurų per metus – to galiu pasiekti palaipsniui, ne iš karto. Pastebiu, kad įtaigiausiai informacija vaikus pasiekia iš pirmų lūpų, klausantis į mokyklą kviečiamų profesionalų, kurie papasakoja apie savo karjeros kelią. Vaikams svarbu pamatyti ir tai, kad sėkmingą karjerą padarę žmonės galbūt studijavo kažką visai kitką, pakeliui ne kartą keitė darbo profilį, kol atrado tai, ką veikia dabar.
Karjeros pasirinkimui itin svarbu, kad vaikai užduotų klausimus karjeras sukūrusiems žmonėms, pvz., „Kokio tipo žmogus būtų laimingas dirbdamas tokį darbą“ arba „Ar tu įsivaizdavai, kad dirbsi šį darbą, kai buvai mano amžiaus?“ (atsakymas būna „Ne“).
Lietuvoje gyvenu ir dirbu antrus metus ir ką čia matau išskirtinio: absoliuti dauguma Lietuvos moksleivių domisi išsilavinimu užsienyje ir nori pažinti skirtingas kultūras, bet po studijų nori sugrįžti į Lietuvą, nes jiems patinka čia gyventi. Dabar tai sustiprina ir faktas, kad tokiose populiariose studijų šalyse kaip JAV ar Didžioji Britanija vis sunkiau gauti vizą pasilikti gyventi po studijų.
Patarimai prieš rugsėjo 1-ąją
Vasara – geriausias metas, ypač 9-12 klasių moksleiviams, užduoti sau minėtus su karjera susijusius klausimus ir išbandyti savanorystę, trumpus kursus, profesionalų stebėjimą.
Netrukus – rugsėjo 1-oji, o kartu su ja prasidės ir akademinis spaudimas. Todėl patyrinėti save, ką tikrai mėgsti daryti, geriausia tada, kai smegenys turi daugiau erdvės ir dar nėra užkrautos mokslais. Nes karjeros planavimas vertingiausias tada, kai jis turi struktūrą ir tęstinumą, yra kaip tobulėjimo kelionė, o ne kaip sprendimas, kurį mokiniai turi priimti baigdami vidurinę mokyklą. Mokiniai turi turėti nuolatines galimybes susieti savo akademines žinias su pasauliu už mokyklos ribų, suprasti jiems prieinamų galimybių įvairovę ir ugdyti savimonę bei įgūdžius. Būtent todėl tėvams ir mokiniams ypač svarbu jau dabar pradėti mąstyti apie karjerą ir palaipsniui plėtoti šias mintis nuo 8 iki 12 klasės.
Ankstyvas nuoseklus pasiruošimas karjerai suteikia mokiniams laisvės ir laiko be spaudimo tyrinėti ir pažinti save. Per daug metų pažinau daugybę moksleivių, kurie pakeitė savo nuomonę dėl karjeros pasirinkimo. Ir tai normalu. Tik, deja, jau būna per vėlu pasirinkti reikiamus dalykus ir egzaminus mokykloje. Šviežiausias pavyzdys, vaikinas labai norėjo Kanadoje studijuoti inžineriją, bet negalėjo stoti, nes ten reikalavo chemijos, o jis šio dalyko nebuvo pasirinkęs.
Užsienyje norintys studijuoti dvyliktokai žino, kad stojamieji vyksta jau rudenį: daugumoje JAV universitetų dokumentų pridavimo terminas yra lapkričio 1 d., Oksforde ar Kembridže – spalio 15 diena.
Moksleiviai, kurie gerai save pažįsta, visada išsiskiria iš kandidatų minios. Tad universitetų paraiškų vertintojai analizuoja ne tik pažymius, bet ir moksleivių užklasinę veiklą. Idealu, jeigu ši siejasi su pageidaujama studijų kryptimi – tai sustiprina kandidatūrą. Tokie moksleiviai yra autentiški ir turi savo balsą.
