 |
Kodėl taip atsitinka? Finansinę elgseną tiriantys mokslininkai turi paaiškinimą. Gyvas žmogus – ne galingas kompiuteris, kuris galėtų numatyti visus įmanomus panaudojimo variantus, juos įvertinti ir išsirinkti patį naudingiausią būdą. Gyvas žmogus – net ne paprastas skaičiuotuvas: nuolat skaičiuoti ir atsiminti, kiek jau išleidome, o kiek dar liko, dažnai atrodo pernelyg varginantis užsiėmimas, todėl viskas paliekama savieigai ir susigriebiama tik tuomet, kai pinigai jau baigėsi, o algos diena dar neatėjo. Suskaičiuota, kad vidutinės sąskaitos už vidutinio ploto buto šildymą buvo maždaug 400 litų.
Šalčiausiais metų mėnesiais mokėti turėjome daugiau, šiltesniais rudens ir ankstyvo pavasario – mažiau. Ateinantį pusmetį tai, ko neišleisime šilumai, skirsime kitoms reikmėms. Vieni turi grąžinti susikaupusias ir žiemą negrąžintas skolas. Kiti pagaliau prisiruoš įsigyti reikalingus, tačiau kurį laiką atidėtus pirkinius. Dar kiti pradės ruoštis kitam šildymo sezonui. Jau paskelbta, kad, brangstant dujoms, kitąmet šiluma gali brangti dar penktadaliu. Žinoma, bus ir tokių, kurie veikiausiai nelabai ir pajus, kad atsirado 400 litų per mėnesį. Tai tie, kurie nelabai atidžiai kontroliuoja savo išlaidas ir yra įpratę išleisti tiek pinigų, kiek yra jų sąskaitoje.
Tiems, kurie moka būsto paskolų palūkanas, gyvybės draudimo įmokas, už studijas, apytiksliais duomenimis grąžinama pajamų mokesčio dalis turėtų būti vidutiniškai apie 200 litų. Labai tikėtina, kad jau po mėnesio didelė dalis tų, kurie gavo šiuos pinigus, jau bus juos išleidę ir nelabai prisimins kam.
Mums atrodo, kad vis dar neišleidome tos netikėtai gautos sumos ir net nepajuntame, kaip išleidžiame keliskart daugiau negu ketinome.
Nedideli pinigai lengvai išslysta smulkmenoms
Galima išskirti keletą priežasčių, kodėl taip nutinka. Viena – tai, kad visgi 200 litų yra nedaug, ir daugelis mano, kad nelabai ką čia su tokiais pinigais nuveiksi. Nedideli pinigai paprastai lengvai išslysta visokioms smulkmenoms. Dar blogiau yra tai, kad tokioms smulkmenoms išleistus pinigus pamirštame suskaičiuoti. Mums atrodo, kad vis dar neišleidome tos netikėtai gautos sumos ir net nepajuntame, kaip išleidžiame keliskart daugiau negu ketinome. Kita priežastis – ta, kad tokių pinigų, atsiradusių sumažėjus tam tikroms išlaidoms arba gautų (padovanotų, sugrąžintų ir pan.), nelaikome savo nuolatinėmis pajamomis (darbo užmokestis juk nepasikeitė), todėl šitie pinigai atrodo lengvai gauti. Tačiau tai, kas lengvai ateina, lengvai ir išeina.
Kai kurie gyventojai gali būti tokie nerūpestingi. Tai tie, kas gauna nuolatines pajamas, kurių užtenka ne tik pirmo būtinumo vartojimo išlaidoms, ir tie, kuriems turimos santaupos leidžia gana ramiai jaustis dėl finansinės padėties ateityje. Tačiau tie, kurie gyvena nuo algos iki algos, kuriems niekaip nepavyksta bent šiek tiek susitaupyti, nors ir neturi kokių nors skolų, vis dėlto turėtų būti atidesni.
Paprasti, bet veiksmingi patarimai
Galima pasinaudoti keletu paprastų patarimų, kurių paprastumą ir veiksmingumą patvirtina finansinę elgseną tiriantys mokslininkai. Jei sumažėjus būsto išlaikymo išlaidoms (dėl šildymo sąskaitų) atrodo, kad per mėnesį laisvų pinigų atsiranda nedaug, siūloma neapsiriboti vienu mėnesiu. Gal 400 litų per mėnesį neatrodo daug, kad būtų galima kažką ypatinga nuveikti, bet per pusmetį tai jau yra beveik pustrečio tūkstančio litų – beveik tiek, kiek mažiausiai reikėtų turėti santaupų nenumatytiems atvejams.
Arba tiek, už kiek galima išvykti slidinėti kitą žiemą. Na, o jei suma vienkartinė (grąžinama pajamų mokesčio lengvata), tai bent pusę jos derėtų pasistengti išsaugoti (neišleisti iš karto). Todėl, jeigu susigrąžinome pajamų mokesčio permoką (200 litų), tai už 100 litų, tiek to, galima save palepinti neapgalvotais pirkiniais, na, o kitą 100 litų panaudoti apgalvotai, tikslingai.
