Agentūrų duomenimis, per 2008 m. būstas Lietuvoje atpigo beveik ketvirtadaliu. Sparčiausiai traukėsi naujos serijinės statybos būsto kainos, nes ne vieno šios rūšies projekto vystytojai pervertinę savo sėkmę nebeišgalėjo subalansuoti finansinių srautų. 2008 m. pradžioje dar vis buvo bandymų išlaikyti kainų lygį, siūlant papildomus gerovę didinančius paslaugų paketus, tačiau antrojoje metų pusėje viešąją erdvę pasiekė pirmieji atviros kainų šienapjūtės atvejai. Vertinant tokias kainų dinamikos tendencijas, galima konstatuoti, kad artėja tinkamas laikas pradėti ieškoti dugno ir pirkti. Deja, makroekonominiai ūkio ir ypač darbo rinkos rodikliai byloja, kad tokių ieškotojų bus tikrai nedaug.
Pirmų 2009-ųjų mėnesių rodikliai jau rodo tikrą rinkos letargą.Padėtį būsto rinkoje puikiai iliustruoja gyvenamo NT sandorių skaičiaus statistika. Nors pernai buvo deklaruojamas rinkos sąstingis, pardavėjams pavyko išlaikyti solidžius prekybos būstais rodiklius. Per mėnesį dar vis buvo sudaroma vidutiniškai po 2700 sandorių. Tuo tarpu pirmų 2009-ųjų mėnesių rodikliai jau rodo tikrą rinkos letargą. Registrų centro duomenimis, sandorių skaičius per metus smuko beveik 60 proc., o vidutinis mėnesio indikatorius vos viršijo tūkstantį. Metinis rezultatas, tikėtina, bus dar prastesnis.
Kalbama, kad naujų statybų Lietuvoje nenusimato 3–5 metams į priekį. NT vystytojai planuoja ženkliai sumažinti pasiūlą ir taip padidinti rinkos aktyvumą. Tačiau, lyginant visų trijų Baltijos šalių per metus pastatytų butų rezultatus, akivaizdu, kad Lietuvoje taikyti šią strategiją pavėluota. Pernai, palyginti su 2007 m., tiek Estijoje, tiek Latvijoje naujų rinkai pateiktų butų skaičius krito atitinkamai 25 proc. ir 13 proc. Tuo tarpu Lietuvoje rinkos procesų inercija dar vis ginė naujų butų pasiūlą 27 proc. aukštyn – dėl to naujų butų skaičius pasiekė rekordinį lygį per pastaruosius 15 metų (12 tūkst.). Be to, iš statytojų fronto nuskambėjo dar vienas NT rinkos gydymo pasiūlymas – susikaupusį neparduotą būstą perleisti valstybei kone už savikainą ir taip realizuoti socialinio būsto plėtros planus.
Tačiau šiandien būsto kaina jau yra mažesnė už sąnaudas, patirtas jį statant 2007-2008 m. Be to, siekiant abipusės naudos, šie procesai turėtų būti įgyvendinti viešai, skaidriai, nustatant lygiavertes konkuravimo sąlygas. Akivaizdu, kad didžiausi iššūkiai būtent čia ir slypi.
