Prasideda gandų, žurnalistinių ančių skraidymo metas – žiūrėk, kažkas kažkur uždarė savo sąskaitas, vadinasi, bankui blogai. Nesvarbu, kad didžiosios kompanijos savo lėšas laiko skirtinguose bankuose, gandas, net ir neteisingas, paniką sukelia. O panika sukelia ant kojų visus, kurie tame banke nors šimtą litų pasidėję.
Problemų nereikia bijoti iš anksto.
Kita vertus, jau turėjome skaudžių pamokų. Pamenate, kaip prieš vienus prezidento rinkimus pranešta, neva bankrutuoja vienas didžiausių šalies bankų? Dėl sukeltos panikos žmonės plūdo atsiimti pinigų ir bankas tuomet jau iš tikrųjų atsidūrė ant bankroto ribos. Kiek reikėjo laiko, kad žmonės suprastų, jog tai tebuvo rinkimų triukas?
O kai prieš daugiau kaip dešimtmetį žlugo daugybė bankų, valdžia, turėdama informacijos, nuo visuomenės ją tiesiog slėpė. Žmonės prarado tūkstančius.
Be to, bankai, kaip ir kitos finansinės institucijos, yra gana uždara sistema: kur jūs matėte verslininką, kuris pasakytų, kad jam artėja paskutinioji? O mums, nebaigusiems aukštųjų finansų mokslų, dažnai trūksta žinių, kad galėtume įvertinti, ką reiškia vienas ar kitas banko žingsnis.
Vis dėlto sveikas protas turi nugalėti. Ir problemų nereikia bijoti iš anksto. Jas reikia spręsti tada, kai jų yra. Nes neišsprendžiamų nėra. Išskyrus vieną, kuri visus padaro lygius.
