Sekite 15min Google
Vaikas, šį rugsėjį pradėjęs lankyti mokyklą, į darbo rinką žengs apie 2040-uosius, o dirbs dar ir 2070-aisiais. Dvylika metų mokykloje ir dar maždaug 45 metai darbo rinkoje – tai investicija, kurios horizontas siekia apie 50 metų. Beveik nei vienas infrastruktūros projektas, pensijų fondas ar būsto paskola banko portfelyje neturi tokio ilgo perspektyvos.
Ir vertinant objektyviai, Lietuvos startinė pozicija yra stipresnė, nei leidžia manyti viešos diskusijos. Tačiau šios investicijos grąžai kyla rizikų, ir jos slypi būtent tuose gebėjimuose, kurie tampa svarbiausi dirbtinio intelekto keičiamoje ekonomikoje. Norint šią grąžą apsaugoti, reikia tokios pačios disciplinos, kokios reikalaujame iš bet kurios ilgalaikės investicijos: aiškios perspektyvos, pamatuojamų rezultatų ir konkrečių atsakingųjų.
Investicinis pagrindas geresnis, nei manome
Rugsėjį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė Tarptautinės mokinių vertinimo programos PISA (angl. Programme for International Student Assessment) 2025 metų rezultatus – tai didžiausias kada nors atliktas tarptautinis penkiolikmečių gebėjimų vertinimas. Jei apie švietimą spręstume tik iš antraščių, tikėtumėmės prastų naujienų. Duomenys rodo ką kitą.
Naujausi PISA tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos penkiolikmečių pasiekimai matematikos, gamtos mokslų ir skaitymo srityse viršija EBPO vidurkį. Matematikos srityje Lietuvos mokiniai surinko 470 taškų, kai EBPO vidurkis siekė 463, gamtos mokslų srityje – 488 taškus, palyginti su 482 EBPO vidurkiu, o skaitymo srityje – 464 taškus, kai EBPO vidurkis sudarė 461 tašką.
Dar svarbiau tai, kad Lietuva šiuos rezultatus pasiekė tuo metu, kai daugelis išsivysčiusių valstybių po pandemijos fiksavo ryškų mokinių pasiekimų smukimą. Tai rodo, kad mūsų švietimo sistema turi tvirtą pagrindą, kuriuo galime remtis planuodami ateitį.
Pavyzdžiui, bent bazinį gamtos mokslų pasiekimų lygį Lietuvoje pasiekia 80 proc. mokinių, kai EBPO vidurkis siekia 74 proc. Investuotojo akimis tai reiškia, kad sistema sugeba daugumai mokinių suteikti būtinus pagrindus ateities studijoms ir darbui.
Žinoma, investuotojai vertina ne tik šiandienos rezultatus. Jie vertina ir rizikas, galinčias sumažinti būsimą investicijos grąžą. Tas pats principas galioja ir švietimui.
Kodėl skaitymas tampa ekonomikos klausimu?
Viena svarbiausių rizikų šiandien yra skaitymo gebėjimai. PISA tyrimas rodo, kad skaitymas buvo vienintelė sritis, kurioje Lietuvos rezultatai suprastėjo. Su 464 taškais EBPO vidurkį (461) dar lenkiame, bet vos keliais taškais. Be to, beveik ketvirtadalis Lietuvos penkiolikmečių nepasiekia bazinio skaitymo gebėjimų lygio.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip išskirtinai švietimo problema. Tačiau dirbtinio intelekto amžiuje tai tampa ir ekonomikos klausimu.
Kai technologijos vis geriau atlieka rutinines užduotis, vis didesnę vertę kuria ne informacijos turėjimas, o gebėjimas ją suprasti, vertinti ir pritaikyti. Gebėjimas sekti argumentą, suprasti kontekstą, atpažinti informacijos spragas, kritiškai vertinti šaltinius ir priimti pagrįstus sprendimus tampa vienais svarbiausių ateities įgūdžių.
Todėl skaitymo gebėjimai šiandien yra kur kas daugiau nei švietimo rodiklis. Tai kartu yra ir darbo rinkos, ir valstybės konkurencingumo rodiklis.
Mažėjant jaunų žmonių skaičiui, kiekvienas talentas tampa svarbesnis
Švietimo svarba dar labiau išauga pažvelgus į Lietuvos demografines tendencijas. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pernai suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje siekė 1,04 vaiko vienai moteriai, o tūkstančiui gyventojų gimė vos 6,1 kūdikio. Mažėjančio gimstamumo tendencija stebima jau daugiau nei dešimtmetį. 2025 metais Lietuvoje gimė apie 17,5 tūkstančių kūdikių, o 2015 metais – apie 31,5 tūkstančių. Tai net 44 procentais mažiau.
Tai reiškia, kad ateities darbo rinką papildys mažesnės kartos. Kai jaunų žmonių mažėja, valstybė nebegali sau leisti prarasti nė vieno talento. Kiekvieno vaiko žinios, gebėjimai ir potencialas tampa dar vertingesni nei bet kada anksčiau.
Finansų kalba tariant, investicijų bazė mažėja, todėl kiekvienos investicijos kokybė tampa dar svarbesnė. Jei ateityje turėsime mažiau jaunų žmonių, turime užtikrinti, kad kiekvienas jų galėtų maksimaliai atskleisti savo potencialą.
Kodėl svarbu ugdyti stipriausius?
Kalbėdami apie švietimą dažniausiai daug dėmesio skiriame vidurkiams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje valstybės konkurencingumą lemia ir tai, kiek turime išskirtinių talentų.
Aukščiausią matematikos pasiekimų lygį Lietuvoje demonstruoja 6 proc. mokinių, kai EBPO vidurkis siekia 8 proc. Du procentiniai punktai gali atrodyti nedidelis skirtumas, tačiau būtent šie jauni žmonės ateityje kurs technologijas, vykdys mokslinius tyrimus, steigs verslus, vadovaus organizacijoms ir kurs didžiausią pridėtinę vertę ekonomikai.
Todėl kalbėdami apie švietimo kokybę turime galvoti ne tik apie tai, kaip pagerinti vidutinius rezultatus, bet ir apie tai, kaip padėti atsiskleisti talentingiausiems mokiniams.
Investicijos seka paskui žmones
Galvodami apie investicijų pritraukimą paprastai akcentuojame infrastruktūrą, reguliacinę aplinką ar mokesčių sistemą. Visa tai svarbu. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje investuotojai pirmiausia vertina žmones. Kapitalas seka paskui pasitikėjimą. Tačiau pasitikėjimas seka paskui žmones.
Investuotojai renkasi šalis, kuriose mato talentus, gebančius kurti produktus, auginti verslus, diegti inovacijas ir prisitaikyti prie pokyčių. Todėl investuodami į švietimą iš tiesų investuojame ne tik į mokyklas ar mokymo programas. Mes investuojame į Lietuvos produktyvumą, ekonomikos augimą, inovacijas ir gebėjimą konkuruoti dėl investicijų ateityje.
Švietimo grąža matuojama dešimtmečiais
Kaip ir bet kuri kita ilgalaikė investicija, švietimas reikalauja aiškios krypties, nuoseklumo ir atsakomybės už rezultatus. Turime susitarti, kokių rezultatų siekiame, juos matuoti ir kryptingai siekti pažangos.
Kai diskutuojame apie švietimo finansavimą, iš tiesų diskutuojame ne apie ateinančius mokslo metus. Diskutuojame apie tai, kokią ekonomiką, kokį produktyvumą ir kokį konkurencingumą Lietuva turės po kelių dešimtmečių.
Kaip minėjau, investicijas banke vertiname pagal aiškius klausimus. Manau, kad lygiai taip pat turėtume vertinti ir švietimą. Šiandien mums reikia tos pačios disciplinos, kurią taikome kiekvienai rimtai investicijai: ilgesnės perspektyvos, rezultatų, kuriuos matuojame, ir žmonių, kurie už juos atsako.
Žmonės, kurie 2050 metais kurs Lietuvos ekonomiką, inovacijas ir investuotojų pasitikėjimą, šiandien sėdi mokyklos suoluose. Todėl švietimą turime vertinti ne kaip einamąsias išlaidas, o kaip ilgiausią ir svarbiausią Lietuvos investiciją. Visgi nuo jos grąžos priklauso Lietuvos ateitis.
