Premjero ekonomikos švyturys Mykolas Majauskas viešai pareiškia – cituoju.
„Darbo jaunimui šiandien nėra ir jo nebus bus tol, kol jaunimas nesukurs sau darbo vietų. Turiu omeny ir teisininkus, ir menininkus – verslumas turi pasireikšti visose srityse. Ne valstybė jiems turės sukurti darbo vietą, jis turės pats susikurti darbo vietą“, – diskusijoje sakė M.Majauskas.
Premjero patarėjas, kurio įžvalgomis pastaraisiais metais grindžiami su ekonomika susiję vyriausybės sprendimai – pliaukšteli, kaip nevykęs šuolininkas į vandenį – sau būdingu arogantišku stiliumi pažeria pamokymus ir tuo pačiu, tarsi įvardija visų su ekonomika susijusių problemų kaltininkus. Štai kas dėl visko kaltas – tai tas nevykęs Lietuvos jaunimas, kuriam trūksta fantazijos, ryžtingumo ir verslumo. Tas nevykęs jaunimas, sako Majauskas, nekuria darbo vietų, todėl viskas čia taip prastai klostosi.
Premjero patarėjas, kurio didžiausias laimėjimas – pabaigta aukštoji tolimoje Australijoje, būdingu pastarųjų metų politikos stiliumi surado kaltininką ir valstybės vardu tarsi nusiplauna rankas dėl visų savo nevykusių „konsultacijų“ pasėkmių.
Įlįskime į tokio verslaus jaunuolio kailį. „Na,“ – galvoja jaunuolis, – „Majauskas sako, kad turiu susikurti darbo vietą – tai pabandysiu.“
Išprašo jaunuolis iš tėvų pinigų, dar pasiskolina iš močiutės, įregistruoja UAB ir atidaro pvz. stalių dirbtuves. Nespėjo dar jaunuolis nieko išpjauti, sukalti, jau prisistato „Sodra“, VMI, Darbo sauga, dar visa eilė tarnybų. Tėvų pinigai tirpsta akyse, jaunuolio su draugais sukaltų taburečių pardavimas neatperka visų išlaidų įvairiems mokesčiams, nuomai, algoms. Po pusmečio jaunuolis, spjovęs į Majauską ir į vargus išvažiuoja į Angliją ar Norvegiją, kur jo auksarankiškumas ir verslumas puikiai įvertinamas ir atlyginamas. Jaunuolis greit gražina tėvams ir močiutei pasiskolintus pinigus, toliau kūrybingai dirba.
Majausko akimis, turbūt toks jaunuolis mažų mažiausiai nevykėlis, jei nesugebėjo verstis Tėvynėje. Bet sprendimų išmoningasis patarėjas nesiūlo, jis rėžia tiesiai.
Minėtas aukšto pareigūno pareiškimas labai primena žinomą senų laikų posakį, kad skęstančių gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas. Jei jau valstybė, anot išmintingojo Majausko, neprivalo rūpintis savo jaunąja karta, savo piliečiais, nesudarydama sąlygų produktyviai ir rezultatyviai pasireikšti jų kurybiniam ir darbiniam potencialui, tai ne už kalnų turbūt pareiškimai, kad sveikatos apsauga, taip pat ne valstybės, o pačių ligonių reikalas, kaip ir gaisrų gesinimas ar tvarkos palaikymas.
Gerbiamam Mykolui Majauskui prieš išreiškiant tokias didingas savo įžvalgas, galbūt pačiam reikėtų bent pasidomėti teoriškai (praktikos ekonomikos patarėjas gi neturi jokios), kokie nuotykiai laukia jaunimo, pabandžiusio susikurti darbo vietą.
Ir suprantama, Mykolui Majauskui, reikėtų įveikti savo jaunatvišką maksimalizmą, hormonų audras ir galvoti, kokie garsai išeina iš jo auksaliežuvės burnos – vis tik rinkimai jau čia pat ir ne visi juk supranta jo pareiškimus taip kaip reikia. Juk aplink tiek daug priešų.
