 |
Tačiau tai yra tik ledkalnio viršūnė – įvairiais vertinimais bent kas trečias privačiame sektoriuje dirbantysis gauna papildomą, neoficialų, darbo užmokestį. Pagrindinės šio reiškinio priežastys yra aiškios – per didelis dirbančiųjų, ypač gaunančių mažiausias pajamas, apmokestinimas, bei žema gyventojų mokesčių moralė. Deja, kai kurios partijos rengdamos Seimo rinkimų programas jau suskubo įrašyti pažadus įvesti progresinius mokesčius, t.y. dar labiau apmokestini dirbančiuosius ir patręšti šešėlinės ekonomikos dirvą.
Dar didesnę žalą šalies ekonomikai ir jos gyventojų gerovei daro kontrabanda. Dėl jos valstybė praranda mokestines pajamas, sukuriama mažiau darbo vietų, nukenčia sąžiningai dirbantys ir mokesčius mokantys verslininkai. Gaudama mažiau pajamų valstybė turi teikti mažiau viešųjų paslaugų, mažinti išmokas arba didinti mokesčius. Tačiau, panašu, kad šio ryšio dauguma nemato – pastaruoju metu atliktas tyrimas rodo, jog 61 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą.
Tyrimų agentūros Nielsen atliekami tuščių pakelių tyrimai rodo, kad 2010 metų pabaigoje net 43 proc. Lietuvoje surūkytų cigarečių buvo kontrabandinės. Per metus, iki 2011 metų pabaigos, kontrabandinės produkcijos dalis sumažėjo iki 30,8 procento. Prie šios teigiamos tendencijos turbūt prisidėjo ir muitinės darbuotojų rotavimas bei sienos kirtimo kontrolė (penkių kartų taisyklė). Vien dėl sumažėjusios cigarečių kontrabandos biudžetas gavo apie 145 mln. litų akcizo ir PVM pajamų.
Stambi kontrabanda išlieka opi problema – Lietuva yra antroje vietoje ES pagal kontrabandinių cigarečių užimamą rinkos dalį ir maždaug trigubai viršija ES vidurkį. Palyginimui, kaimyninėje Lenkijoje, kurioje taikomi panašūs akcizai ir dalinamasi bendromis sienomis su kontrabandos kilmės šalimis, kontrabandinių cigarečių rinkos dalis yra daugiau nei dvigubai mažesnė nei Lietuvoje.
Tiesa, yra ir „neartų dirvonų“. Pavyzdžiui, alkoholio kontrabanda, apie kurią beveik nieko negirdime. Atsakingos valstybinės institucijos džiaugiasi, kad nuo 2007 iki 2011 metų stiprių alkoholinių gėrimų suvartojimas sumažėjo 41,3 procento, tauta blaivėja. Tačiau per tą patį laikotarpį alaus, vyno ir kitų gėrimų vartojimas sumažėjo tik 9,5 proc. ir didžiąja dalimi yra nulemtas mažėjančio gyventojų skaičiaus. Kiti rodikliai rodo, kad alkoholio vartojimo įpročiai išlieka nepakitę. Pavyzdžiui, Eurostat duomenimis, Lietuva yra pirmoje vietoje Europoje pagal per paskutinius metus alkoholį vartojusių gyventojų skaičiaus dalį (93%).
Todėl sudėti ginklus dar anksti – būtų pats laikas pasidomėti, kodėl, pavyzdžiui, pavasarį importuojama daug žieminio automobilių stiklų ploviklio, kuriame yra didelė alkoholio koncentracija. Galbūt jis naudojamas ne pagal paskirtį, o denatūruotas alkoholis išvalomas ir išpilstomas į skaidrius puslitrinius butelius?
