 |
Ypač įdomios pasirodė dviejų ekonomikos mokslų daktarų A.Butkevičiaus ir P.Gylio nuomonės. Įdomios dėl to, kad abiejose keliami kaltinimai statistinių duomenų manipuliacija.
A. Butkevičius skelbia, kad valdžia deda žmonėms rožinius akinius, skelbdama apie gerėjančią ekonominę situaciją, kai tuo tarpu Lietuvos BVP jau du ketvirčius iš eilės mažėja. Ir iš tiesų pasižiūrėjus į istorinius ketvirtinius Lietuvos BVP duomenis tikrai matome, kad Lietuvos BVP praėjusių metų IV ketvirtį ir šių metų I ketvirtį krito:
 |
| Autoriaus iliustr./Realus BVP |
Bet taip Lietuvos BVP elgiasi 16 metų iš 17, nuo tada, kai buvo pradėti rinkti BVP duomenys. Tokia ekonominio rodiklio savybė vadinama sezoniškumu. Paprastas visiems suprantamas pavyzdys: ledų pardavimai. Vasarą jie visados bus didesni nei žiemą, nepriklausomai nuo ekonominės situacijos. Taip ir Lietuvos BVP visados sumažėja IV ir I ketvirčius, nes tai yra sezoninis svyravimas. Šitoks sumažėjimas nieko nesako apie tai, kokia ekonominė situacija Lietuvoje iš tikrųjų yra. Tokios duomenų savybės yra žinomos kiekvienam ekonomikos studentui, kaip tai galėjo pražiūrėti ekonomikos mokslų daktaras?
P.Gylys savo ruožtu piktinasi, kad Lietuvos statistikos departamentas mulkina Lietuvos žmones. Mulkinimo esmė – skelbiamas nominalaus, o ne realaus BVP augimas. Realusis augimas paprastai yra mažesnis už nominalų, tai atrodytų, kad profesorius atlieka kilnią misiją pastebėdamas oficialių valdžios institucijų klaidas. Štai tie duomenys, kuriuos paskelbė Lietuvos statistikos departamentas:
 |
| Autoriaus iliustr./Bendrasis vidaus produktas ir jo pokyčiai |
Matome pirmuose dviejuose stulpeliuose nominalųjį BVP, o kituose stulpeliuose augimus. Nesunku įsitikinti, kad augimai paskaičiuoti iš pirmųjų stulpelių nesutampa su augimais pateiktais lentelėje. Taip ir turi būti, nes lentelėje skelbiami realaus BVP augimai, kuo galima įsitikinti susiradus realų BVP Lietuvos statistikos departamento viešai prieinamoje duomenų bazėje. Taigi jokio „mulkinimo“ čia nebuvo, tik profesorius patingėjo patikrinti paskelbtus duomenis. Bet nepatingėjo mesti svarių kaltinimų.
Taigi nieko naujo Lietuvoje. Kai tik prasideda kalba apie skaičius demonstruojamas visiškas neišmanymas, bet nepamirštami kaltinimai skaičių manipuliacija. Keista tik, kad tai daro ekonomikos mokslų daktarai, kurie, pripažinkime, turėtų geriausiai mokėti interpretuoti ekonominius duomenis.
