Pamąstykime ir pasiremkime įžvalgomis – juk deklaruojama, kad sprendimai turi būti priimami, grindžiant įrodymais. O įžvalgos akivaizdžiai rodo, kad matematika padeda ugdytis loginį, analitinį, kritinį mąstymą. E.D.Akbarjon qizi (2024) teigimu, matematika prisideda prie loginio ir erdvinio mąstymo formavimo, A.Tum (2024) atlikta metaanalizė išryškina, kad matematikos mokyme sprendžiamos užduotys reikalauja argumentavimo, sprendimo pagrindimo, o tai padeda formuotis logikos ir mąstymo įgūdžiams, N.Safitri (2023) teigimu, „matematinis raštingumas“ yra ne tik skaičiavimai, bet ir gebėjimas analizuoti, kritiškai mąstyti, etc.
Akivaizdu, kad matematinis raštingumas padeda suprasti grafikus, kiekybinius tyrimus, statistiką ir kitus duomenis (Yamgirova G., 2021). Visa tai reikalinga ir humanitarams. Be to, J.Baumert, U.Trautwein ir kitų (2020) nuomone, matematinis raštingumas turi teigiamą poveikį įvairioms sritims (skaitymo, klausymo supratimui, mokymosi rezultatams).
Taip pat matematiką sunku būtų pervertinti kultūriniu, pasaulėžiūriniu požiūriu – tai sietina su kultūra, estetika, galų gale ir universalių žinių svarba, ir tai formuoja platesnį pasaulio pažinimą: Y.Wen (2019) teigia, kad matematika nėra vien techninis įrankis, bet turi ir „kultūrinę vertę“, N.Nasir, A.Asdar (2021) tyrimas rodo, kad „matematinė literatūra“ suprantama kaip mąstymo literatūra ir turi kultūrinę dimensiją.
Galų gale matematinės žinios, gebėjimai, įgūdžiai reikalingi ir praktiniame gyvenime, nes logika, duomenų interpretavimas, sprendimų priėmimas ir pan. yra reikšmingi asmeniniuose sprendimuose. Matyt, nepavyktų nuginčyti A.S.Yudha, M.Susanti (2025) teiginio, kad matematinio raštingumo gerinimas turi įtaką mokinių gebėjimui formuluoti, vertinti ir spręsti problemas, arba M.Zaker (2019) pastebėjimo, kad tyrimas rodo matematinio mąstymo ryšį su kalba, mąstymo procesu, intuicija, o tai yra bendra ir humanitarinėms disciplinoms.
Galima surasti ir daugiau tyrimų, įtikinamai rodančių matematinio raštingumo įtaką asmenybės ūgčiai, taip pat ir reikalingumą humanitarinėms disciplinoms. Tai iš tiesų diskusinis klausimas, kreipiantis į matematikos mokymosi gimnazijoje ir VBE laikymo linkmę.
Tik ar diskusijos bus visavertės? Lietuvos švietime pastebiu tendenciją – užkuriama diskusija, ji skatinama, dažnai net po neišbaigtos diskusijos priimamas autokratinis sprendimas, o kartais tos diskusijos net nebūna – tik šast ir sprendimas, direktyva ar pan. Gaila, kad valdantieji, sprendimų priėmėjai, reformatoriai pamiršta, jog jie laikinai valdžioje, o sprendimai švietimui Lietuvoje turi ilgalaikes pasekmes.
Juk užtenka prisiminti vien profilinį mokymą, kurio visuotiniam įvedimui prieštaravome vos keli mokslininkai, saujelė praktikų. Niekas tų bėdžių neklausė, nes sprendimų galią turėjo kiti, pinigų srautai plaukė, juos norėjo įsisavinti. Tad tikrai dera pasimokyti iš savo klaidų. Juolab, kad yra pasaulinė praktika, pavyzdžiui, Danijoje jau 1994 m. išleistas vadovėlis „Tikslieji mokslai humanitarams“ (Felseger Bjorn, Jacobsen Kurt, Schomacher Gert, Vedelsby Mette), Lietuvoje išverstas 1998 m. (darbo vadovas Edmundas Žalys, vertėjai ir vertimo redaktoriai: Algimantas Ažusienis, Romualdas Kašuba, Edmundas Kuokštis, Juozas Mačys, Andrius Stašaitis, Rimantas Vaitkus).
Vadovėlio pratarmėje rašoma: „Tikslieji mokslai humanitarams“ – tai Danijos gimnazijų 10–12 humanitarinių klasių moksleiviams skirta knyga. Ji turėtų labai palengvinti tiksliųjų mokslų mokymąsi. Knygoje beveik nėra sudėtingų formulių ir įrodymų, labai sunkių ar varginančių uždavinių.“ Kyla klausimas: Kodėl šis vadovėlis išverstas ir nenaudojamas, kodėl nesukurtos programos humanitarams (manau, kad ir meninio profilio moksleiviams), kodėl matematikos VBE jiems negalėtų būti kitoks?
Pagaliau įsiklausykime tiek į mokslininkų ir mokytojų matematikų, tiek į mokslininkų humanitarų samprotavimus. Negirdėjau, kad kuris nors sakytų, jog humanitarams nereikia matematikos ar laikyti VBE, tik dažnas kalbėdavo apie kitokį matematikos turinį, paskirtį ir kitokį VBE. Be to, 2025 m. Lietuvos gimnazijų asociacija (LGA) atliko apklausą, kurioje dalyvavo 116 šalies gimnazijų vadovų iš visų Lietuvos regionų.
LGA narių buvo klausiama, ar jie pritaria, kad matematikos VBE būtų privalomas norint studijuoti universitetuose ir kolegijose (pgl. Mokslo ir studijų įst. 59 str. 1 d. 1 ir 2 p.)? Daugiau nei 58 proc. apklaustųjų pritaria, kad norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose matematikos VBE ir toliau būtų privalomas, tiesa, 38 proc. nepritarė, tačiau dėl VBE panaikinimo galimų neigiamų pasekmių LGA apklausos rezultatų apibendrinime rašoma: „Apibendrindami šį aspektą, gimnazijų vadovai pasisakė, kad panaikinus matematikos VBE privalomumą norint studijuoti universitetuose ar kolegijose, ilgalaikėje perspektyvoje jie (vadovai) įžvelgia daugiau neigiamas nei teigiamas galimas pasekmes visuomenei.
Tokių atsakymų buvo daugiau nei 36 proc., o pridėjus tuos, kurie įžvelgia tik neigiamas pasekmes, turėtume virš 52 proc.“ Tad abejonių nekyla, kad šis klausimas nėra vienareikšmiškai vertinamas ir reikalaujantis diskusijos, bet dera atkreipti dėmesį, kad dauguma VBE reikalingumo neatmeta.
Kadangi baigiau Panevėžio Juozo Balčikonio vidurinės mokyklos (dabar gimnazija) sustiprinto matematikos mokymo klasę ir studijavau Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute gamtos ir socialinių mokslų sanglaudoje, drąsiai galiu tvirtinti – matematika buvo reikalinga, nors jos stojamojo egzamino ir nebuvo. Mano galva, jos reikia ir humanitarams, nes dabar yra mokslų integracija, ir jau anksčiau pateikti tyrimai rodo, kad humanitariniams mokslams matematika yra reikalinga. Tik galimai kitaip pateikta. Tad tereikia apsispręsti, kurioms gimnazijų klasėms dera parengti programą (ir kokią), taip pat programai adekvačias VBE užduotis.
Baigdama noriu pasakyti, kad susidūrus su kliūtimi ar problema, nereikia jos ignoruoti, tereikia ją paversti užduotimi, turinčia alternatyvius sprendimus. Sprendimų priėmimas neturėtų būti triušio traukimas iš kepurės, o diskusija su kiek galima platesniu suinteresuotųjų ratu. Tik tada galima tikėtis pozityvaus sprendimo priėmimo ir jo įgyvendinimo.
