Tampa paradoksalu, bet valstybei priklausantys pastatai Kaune tvarkomi vangiausiai. Institucijos, kurios turėtų rodyti pavyzdį, metų metus demonstruoja visišką stagnaciją. Skirtumas tik tas, kad skirtingai nei kitų apleistų pastatų savininkams, jiems „nesisuka skaitliukas” – nėra realaus spaudimo, baudų, padidintų mokesčių ar kitų atsakomybės priemonių. Miestas praktiškai neturi jokių realių įrankių priversti valstybės institucijas susitvarkyti.
Privatus savininkas ar verslas už byrantį tinką ir suplyšusius tentus Senamiestyje greitai sulaukia baudų, viešo „kalimo prie kryžiaus“. Kai turtas priklauso valstybei, prasideda nesibaigiantys „procesai“.
2024-aisias savivaldybė viešai sugėdino ne vieną valstybės instituciją. Tąkart visiems puikiai žinomus „Kaunas tvarkosi“ ženklus pakoregavome: jie klausė turto šeimininkų, ar ne gėda? Kviečiame, prašome, raginame susitvarkyti.
Tokios gėdos lentos atsirado prie Vilniaus dailės akademijai priklausančios apleistos sinagogos Gimnazijos gatvėje, Mykolo Romerio universiteto pastato miesto centre, prie Žemės ūkio ministerijos ir buvusių Centrinio pašto rūmų. Dalis ženklų netrukus dingo, tačiau problemos liko.
Praėjo jau dveji metai nuo tada, kai vienas iš gėdos ženklų atsirado ir ties Vilniaus universiteto Muitinės g. 20 pastatu. Per tą laiką miestas per Paveldotvarkos programą spėjo sutvarkyti bene pusšimtį objektų, iš mirties taško išjudėjo ir buvę Centrinio pašto rūmai, o Vilniaus universitetas šiemet, panašu, pagaliau nusipirko porą tyrimukų. Tačiau lyginant su šio „grožio” nykimu, kurį miestiečiai stebi visą šalies Nepriklausomybės laikotarpį, tai yra tik pirstelėjimas šaltoje Baltijos jūroje.
Visa tai atrodo dar blogiau platesniame kontekste. Kai reikia pasidžiaugti Kauno modernizmo UNESCO statusu, fotografuotis prie paveldo objektų, kalbėti apie miesto istorinę vertę – institucijos labai greitos. Tačiau kai ateina laikas realiai dirbti, investuoti ir užtikrinti, kad jų pačių pastatai nedarkytų kasmet gerėjančio miesto vaizdo, staiga prasideda amžinos procedūros ir begaliniai „parengiamieji darbai“.
Tąkart VU atstovai aiškino, kad atlikti konservavimo darbai, vyksta geologiniai, archeologiniai ir istoriniai tyrimai, planuojama gretimo pastato rekonstrukcija. Taip pat žadėta, kad pastatas bus apdengtas nauju tentu, siekiant „padidinti vizualinę estetiką“. Galime pajuokauti, kad naujasis tentas nukrito greičiau nei prasidėjo realūs darbai.
Gal problema, kad šis „turtas” priklauso vilniečiams? Su Kauno aukštosiomis mokyklomis tokių bėdų neturime: bendraujame ir puikiai tvarkomės.
Tai užduodu klausimą gerbiamai VU Kauno fakulteto vadovybei ir universiteto administracijai: ar bent kiek gėda?


