Šiose „veipinimo“ pinklėse esame ne vieni – visa Europa, kartu ir Jungtinė Karalystė, vargsta su elektroninių cigarečių keliamomis grėsmėmis tiek jaunimui, tiek aplinkai. Vis daugiau jaunuolių tampa priklausomi nuo nikotino, net nesuvokdami, kad lengvabūdiškas įprotis vėliau taps rimta priklausomybe.
Belgija – pirmoji ES valstybė, uždraudusi vienkartines elektronines cigaretes. Šiuo drąsiu pavyzdžiu pasekė ir Jungtinė Karalystė, visiškai uždraudusi vienkartines elektronines cigaretes, tuo aiškiai parodydama savo poziciją ir apribodama šių gaminių pasiekiamumą jaunimui. Belgijoje nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo visiškas draudimas prekiauti vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis, siekiant sumažinti jaunimo priklausomybę nuo nikotino ir spręsti aplinkos taršos problemas. Šis draudimas yra reguliuojamas pagal nacionalinę tabako kontrolės įstatymų bazę.
Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje šis įstatymas dar tik įsigalios nuo šių metų birželio 1 d. Tada nebeliks galimybės prekiauti vienkartinėmis elektroninėmis cigaretėmis tiek fizinėse parduotuvėse, tiek internetu. Šį draudimą įgyvendina Jungtinės Karalystės visuomenės sveikatos apsaugos aktai, kurie siekia sukurti visuomenę be priklausomybės nuo nikotino.
Mano nuomone, mūsų šalyje ši problema turėtų būti aktualizuojama ir nebeignoruojama. Lietuvoje jau veikia: „display ban“ – draudimas viešai demonstruoti tabako gaminius mažmeninės prekybos vietose, draudžiami įvairūs skoniai ir kvapai elektroninių cigarečių gaminiuose, taip pat jų sudėtyje draudžiami cukrus ir saldikliai. Tačiau tyrimai rodo, kad šių priemonių nepakanka, nes apie 23 proc. Lietuvos jaunimo nuo 13 iki 15 metų amžiaus rūko šias cigaretes. Stipriai sunerimti verčia, kad mergaičių vartojimas dar didesnis – 27 proc., tuo tarpu berniukų – 19,1 proc. Šie skaičiai aiškiai parodo, jog elektroninės cigaretės yra rimta jaunimo sveikatos problema.
Prisiminkime ir aplinkosaugą. Vienkartinės elektroninės cigaretės dažnai yra gaminamos iš plastiko, turi ličio jonų baterijas ir sudėtingų elektroninių komponentų, kurie nėra lengvai perdirbami. Praktiškai visi elektronines cigaretes tiesiog išmeta su buitinėmis atliekomis, todėl jos patenka į sąvartynus ar gamtą, kur vėliau iš jų išsiskiria toksinės medžiagos ir sunkieji metalai.
Lietuva turi galimybę pasimokyti iš kitų šalių patirties ir parodyti iniciatyvą, kad ateities kartos gyventų be nikotino sukeliamos žalos. Norint apsaugoti mūsų jaunąją kartą, būtina ne tik skleisti žinią apie elektroninių cigarečių pavojų, bet ir priimti tai dar labiau reguliuojančius įstatymus. Svarbu, kad visuomenė suprastų, jog tai nėra tik trumpalaikė mada, o rimta grėsmė visuomenės sveikatai ir aplinkai.
Laikas pradėti kalbėti ir veikti dabar – dėl sveikos ir nikotino priklausomybės neturinčios ateities.
