Suomija taiko ir neformalius mokymus, kasmet vasarį rengiama Medijų raštingumo savaitė, į kurią įtraukiami viešojo sektoriaus darbuotojai, NVO ir net darbdaviai. Vykdomi mokymai suaugusiems, ypatingas dėmesys skiriamas senjorams. Suomijos Švietimo ministras Andersas Adlercreutzas akcentuoja, jog medijų raštingumas yra būtinas demokratinės visuomenės įgūdis, padedantis išvengti propagandos poveikio.
Estijos pavyzdys – kritinio mąstymo ugdymas nuo mažumės
Estija laikoma sėkmingu pavyzdžiu, kaip švietimas gali padėti kovoti su melaginga informacija. Dar prieš dešimtmetį Estijoje suvokta, kad technologiškai pažangi visuomenė tampa pažeidžiama, jei piliečiai neturi įgūdžių, kaip atskirti tiesą nuo melo internetinėje erdvėje. Šalies švietimo ministerija inicijavo reformą: vaikai nuo darželio iki 12 klasės sistemingai mokomi skaitmeninio raštingumo ir kritinio informacijos vertinimo.
Visa tai vykdoma remiantis Europos Sąjungos Skaitmeninių kompetencijų sistema. Jau pradinėse klasėse aiškinama, kuo skiriasi patikimi šaltiniai nuo gandų, mokiniai skatinami tikrinti informacijos teikėjus ir jų tikslus, taip formuojamas faktų tikrinimo refleksas.
Programos sėkmę lemia geras mokytojų pasirengimas. Pedagogams organizuojami specialūs mokymai, jie nuolat stebi mokinių pažangą, vykdo periodines kompetencijų patikras. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 80 proc. Estijos vyresnių mokinių atitinka keliamus skaitmeninio raštingumo standartus, o šalies siekis yra pasiekti 100 proc. skaitmeniškai raštingos kartos. Estijoje, kaip ir Suomijoje, investuojama ir į suaugusiųjų švietimą, rengiant seminarus bendruomenėse ir vyresnio amžiaus gyventojams.
Švedijos ir Nyderlandų iniciatyvos
Švedijoje 2022 m. įsteigta Psichologinės gynybos agentūra (priklausanti Švedijos gynybos ministerijai), kuri stebi ir analizuoja dezinformaciją, bei vykdo visuomenės švietimą. Agentūra dalinasi informacija, rengia mokymus visoms gyventojų grupėms. Švedų modelis remiasi nepriklausoma žiniasklaida, informuota visuomene ir stipriu tarpusavio pasitikėjimu.
Nyderlandai garsėja inovatyviais metodais. Šalyje veikia „Mediawijsheid“ tinklas (tai Nyderlandų nacionalinis medijų raštingumo tinklas, įsteigtas 2008 m. vyriausybei inicijavus), jungiantis daugybę partnerių, skatinančių kritinį mąstymą. Vienas iš populiarių projektų – edukacinis žaidimas „Bad News“, sukurtas su Kembridžo universiteto mokslininkais. Žaidimas moko atpažinti melagienas per praktinę patirtį kuriant propagandą, taip pat lavina gebėjimą suprasti manipuliaciją ir atremti klaidingą informaciją. Šis metodas parodė puikių rezultatų, žaidimas išplito daugybėje šalių ir naudojamas mokymo procesuose.
Kiti Europos pavyzdžiai
Vokietija vykdo specialius medijų raštingumo kursus pabėgėliams ir imigrantams, kad šie netaptų propagandos aukomis. Prancūzija griežtina socialinių tinklų priežiūrą ir stiprina „pilietinio informacinio atsparumo“ mokymus mokyklose. Skandinavijos šalys glaudžiai bendradarbiauja, keičiasi gerąja patirtimi, taip stiprindamos bendrą atsparumą.
Todėl mano rekomendacijos Lietuvai būtų, perimti šių šalių gerąją patirtį ir sustiprinti visuomenės atsparumą melagienoms. Štai labai elementarūs veiksmai, kurie padėtų ir mums ugdyti visuomenės atsparumą dezinformacijai:
- Nuoseklus medijų ir kritinio mąstymo ugdymas mokyklose: reikia integruoti šias temas į visas ugdymo programas, ypač akcentuojant praktines užduotis ir realių pavyzdžių analizę iš socialinių tinklų.
- Mokytojų pasirengimas: būtina organizuoti nuolatinius mokymus pedagogams, aprūpinti juos moderniomis mokymo priemonėmis ir metodinėmis rekomendacijomis. Verta pasinaudoti Estijos ir Suomijos ekspertų patirtimi.
- Nacionalinė strategija ir informacinės kampanijos: reikia parengti nacionalinę programą, kurioje informacinis raštingumas būtų strateginis prioritetas. Svarbu apjungti skirtingų ministerijų pastangas ir rengti kasmetines informacines kampanijas, įtraukiant žiniasklaidą, viešus asmenis bei nuomonės formuotojus.
Apibendrinant, šių šalių patirtys rodo, jog investicija į visuomenės švietimą ir kritinį mąstymą yra geriausia apsauga nuo melagienų. Lietuvai reikia drąsiai imtis šių žingsnių, taip užtikrinant šalies demokratijos ir informacinės aplinkos saugumą.
