Sekite 15min Google
Nėra aišku, ar stengiamasi sudaryti patogias sąlygas miestiečiams, ar miestą tvarkančioms įmonėms ir jų rangovams.
Ne kartą susidūriau su situacijomis, kai atrodė, kad miestiečių laikas, galimybė pasiekti namus ar darbą, saugiai praeiti remontuojamą gatvę yra antraeilis klausimas. Todėl dalinuosi dešimčia principų, kurių būtina laikytis mieste.
Pirma – prioritetinėse miesto arterijose reikia dirbti greitai
„Ir čia tvarko?“ – autoironiški užrašai gal ir smagūs, bet ne tada, kai šalia jų darbai stovi. Visą vasarą atidžiai stebėjau ir miesto infrastruktūros pareigūnus, kas darosi, pavyzdžiui, ant Ozo – Ukmergės gatvių tvarkomo viaduko. Kamščiai formavosi vidury dienos, vidurvasarį, sekmadienį važiuojant nuo Ledo rūmų pusės. Ar sekmadienį ten buvo dirbančių? Ne. Absoliučiai prioritetinė miesto arterija, didžiulis darbų mastas ir atpalaiduojantis darbų greitis.
Antra – prieš uždarant gatvę reikia skaičiuoti srautus
Miesto įmonėse pilna transporto inžinierių, kurie turi duomenų iš mieste esančių kamerų, dronų, mobiliųjų telefonų vartotojų ir jų judėjimo. Susidaro įspūdis, kad tie duomenys nenaudojami. Dėl nedidelių darbų pabaigtuvių rangovams patogiu metu kamštis į Pilaitę Narbuto gatvėje tęsėsi iki sutemų. Dvi uždarytos juostos posūkiui į kairę lėmė tūkstančius vilniečių sugaištų valandų, o juk tuos darbus buvo galima ir naktį pabaigti ne piko valandomis.
Trečia – prieš statant tvorą reikia pagalvoti, kur žmonės statys automobilius
Tai ypač aktualu tokiuose rajonuose kaip Naujamiestis, kur stovėjimo vietų ir taip trūksta. Kai lengva ranka ten išdygsta statybinės tvoros, kyla nauja įtampa. Miestas gali padaryti daugiau. Informuoti gyventojus apie alternatyvas, kalbėtis su netoliese esančių prekybos centrų ar kitų aikštelių valdytojais dėl galimybės automobilius ten palikti vakarais. Pilnas miestas seniūnų ir pareigūnų, kurie padėtų, bet kartais jie man sako, kad apie darbus sužino tada, kai pamato atvažiuojant traktorių.
Ketvirta – pėstysis nėra pastumdėlis
Žinau, kad savivaldybėje žmonės stengėsi iki rugsėjo 1 d. atverti kuo daugiau dėl remonto uždarytų magistralinių gatvių. Pamačius, kad vis tiek mieste kamščių daug, išėjo pranešimas, kad „rekomenduojama rinktis viešąjį transportą ar eiti pėsčiomis“.
Nematė gal jie, kad pėsčiųjų praėjimai labai daug kur yra paskutinis prioritetas. Taip neturi būti. Mes esame prašę informacijos, kaip rangovai baudžiami už saugių eismo sąlygų neužtikrinimą – šiemet visi Vilniaus kelių tvarkytojai už tai buvo nubausti vos 500 eurų be PVM. Tik tiek! Tai parodo, kad eismo saugumo užtikrinimas nėra prioritetas.
Penkta – remontuojant gatvę negalima pamiršti joje veikiančio verslo
Po Laisvės frakcijos kreipimosi į Infrastruktūros grupę ant tentų bent jau atsirado nuorodos į kavines ir parduotuves, kurios laikinai tapo mažiau prieinamos. Bet iš principo į aplinkinio verslo situaciją nebuvo kreipiamas dėmesys. Darbų grafikai keitėsi, o informacijos nebuvo. Miestui nepadedant tokiomis sąlygomis verslas tiesiog negali išgyventi. Kai darbai trunka ištisus mėnesius, konkrečios pagalbos smulkiam verslui paketas yra būtinas. Ir tą miestas ne tik gali, bet ir be klausimų turėtų suteikti. Kitą savaitę susitinku su nuo infrastruktūros darbų nukentėjusiu verslu dėl miesto politikos pokyčių šioje srityje.
Šešta – be išimčių būtina laikytis universalaus dizaino
Net ir tvarkant kultūros paveldo teritoriją galima rasti sprendimų, kad laiptų ir slenksčių nebūtų. Primenu, kad prie „Žinijos“ draugijos, Islandijos ir Vilniaus gatvių sankryžoje, buvo pakeltas ištisas šaligatvis, kad įėjimas į pastatą būtų be laiptelių. Ar visur tvarkomuose objektuose matome lygiai tą patį? Deja, ne. Trakų gatvėje dėl prieinamumo galvos laužytos ilgai, tačiau po remonto laiptelių vis tiek bus apstu.
Septinta – remontas turi būti proga pagerinti gatvę, o ne tik pakeisti asfaltą
Vien nauja asfalto danga – tik pusė darbo. Protingai projektuojant, ypač miesto centrinėje dalyje, dažnai būna pakankamai vietos šonuose įrengti ištisinį parkavimą. Toks sprendimas ir naujas parkavimo galimybes sudaro, ir pėsčiuosius nuo gatvės atitveria. Kartais užtenka vietos ir dviračių takams. O jų reikia daugiau!
Geras pavyzdys – Subačiaus gatvės remontas, kur dabartinis meras susiaurino gatvę ir padarė naują dviračių taką. Blogas pavyzdys – J.Basanavičiaus gatvės remontas, kur ilgai tvarkė ir vis tiek pėstiesiems daugiau vietos nepadarė.
Aštunta – į gyventojų signalus apie pavojingą eismą privaloma reaguoti
Jei gyventojai praneša dėl greičio viršijimo – būtina imtis priemonių. Šnekėdamasis su Rasų kolonijos bendruomene išgirdau, kad jau kuris laikas niekas į pranešimus apie gyvenamojoje zonoje lakstančius šiukšliavežius ir kitus automobilius rimtai nereaguoja. Jei ženklinimo nepakanka, o policija nevažiuoja, reikia planuoti iškiliąsias perėjas arba kitas eismo lėtinimo priemones.
Devinta – saugumas prie mokyklų turi būti absoliutus prioritetas
Kiekvienas vaikas turi galėti saugiai pasiekti mokyklą, nesvarbu, kurioje Vilniaus vietoje ji yra. Džiaugiuosi, kad bendromis jėgomis, po ilgų prašymų Žvejų gatvėje prie mokyklos pavyko padaryti iškiliąją perėją. JUDU atstovus rugsėjo 2 d. sutikau pačius stebinčius eismo situaciją vakare. Bet tokios problemos vis dar sprendžiamos per lėtai.
Dešimta – labai svarbu rūpintis želdynais ir juos sodinti
Statistika apie tūkstančius naujų medelių, sodinamų pamiškėse, jau nieko nestebina – medžių labiausiai reikia tankiai gyvenamose ir intensyviai naudojamose teritorijose. Ten jie kuria pavėsį, mažina karštį ir daro gatves malonesnes pėstiesiems. Ypač trūksta medžių alėjų palei gatves.
Visi šie principai iš esmės yra apie vieną dalyką – požiūrį. Vilnius tikrai turi ką remontuoti. Turime atnaujinti gatves, šilumos trasas, šaligatvius, tiltus ir kitą infrastruktūrą. Tad turime išmokti remontuoti ne tik daugiau, bet ir geriau.
Greičiau ten, kur kiekviena uždaryta valanda kainuoja tūkstančių žmonių laiką. Naktimis, kai tai leidžia sumažinti spūstis. Saugiai pėstiesiems. Atsižvelgiant į vietos gyventojus ir verslą. Išnaudojant remontą tam, kad gatvė po jo taptų ne tik naujesnė, bet ir patogesnė.
Miesto infrastruktūra privalo būti tvarkoma ne dėl varnelės darbų sąraše, o tam, kad vilniečiams būtų patogiau gyventi.
