Teismas panaikino 2005 m. Panevėžio apygardos teismo sprendimą buvusios teisėjos atžvilgiu, pripažino Teismų tarybos 2005 m. vasario mėn. nutarimą dėl patarimo Respublikos Prezidentui atleisti S. P. iš teisėjos pareigų negaliojančiu, pripažino S. P atleidimą nepagrįstu ir neteisėtu bei priteisė jai daugiau kaip 197 tūkst. litų vidutinio darbo užmokesčio ir 10 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinio teismo nuomone, nebuvo nustatyta, kad S.P. elgesys neatitiko teisėjų etikos taisyklių reikalavimų, nors tai buvo jos atleidimo priežastis.
Primename, kad po Lietuvos apeliacinio teismo kreipimosi Konstitucinis Teismas 2007 metais nustatė, jog Respublikos Prezidento dekretas dėl S.P. atleidimo iš teisėjos pareigų neprieštarauja Konstitucijai. Savo nutarime KT pabrėžė, kad Prezidentas, gavęs Teisėjų tarybos patarimą atleisti asmenį iš teisėjo pareigų, privalo jį atleisti.
Apeliacinio teismo nuomone, Respublikos Prezidentas negalėjo kitaip pasielgti po to, kai Teismų taryba patarė jam atleisti S.P. iš teisėjos pareigų.
Anksčiau advokate dirbusi S.P. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja tapo 2000 m. kovą. Kaip ir visi teisėjai, ji į šias pareigas buvo paskirta penkerių metų kadencijai. Praėjus šiam laikui, jeigu neatsiranda kokių nors nesklandumų, teisėjai paprastai paskiriami dirbti šį darbą iki kol sulaukia pensinio amžiaus. Tačiau S.P. po penkerių darbo teisėja metų buvo atleista pasibaigus įgaliojimų laikui. Priimdamas tokį sprendimą, Respublikos Prezidentas vadovavosi Teismų tarybos patarimu atleisti S.P. iš teisėjos pareigų. Teismų taryba tokį sprendimą priėmė vadovaudamasi Vilniaus apygardos teismo Periodinio teisėjų veiklos vertinimo komisijos sprendimu, nepalankiu ieškovei. Išvadose sakoma, kad teisėjos darbo kokybei priekaištų neturima, tačiau ji neva negali eiti teisėjos pareigų dėl teisėjų etikos nesilaikymo.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
