-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2015 06 30 /17:18

Apeliacinis teismas išteisino Henriką Daktarą dėl Sigito Čiapo nužudymo

Lietuvos apeliacinis teismas antradienį paskelbė, kad Henrikas Daktaras išteisinamas dėl Sigito Čiapo ir jo vairuotojo nužudymo, tačiau paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo jam skirtą bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
Henrikas Daktaras
Henrikas Daktaras / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

1996 metų balandžio 5-osios rytą Kaune, Sargėnuose, iš verslininko namų išsukusį automobilį pasipylė kulkos. Nusikaltėliai iššovė ne mažiau nei 55 kartus.

Koncerno „Agora“ prezidentas S.Čiapas žuvo vietoje. Vairuotojas Vincas Varnas buvo sunkiai sužeistas ir netrukus ligoninėje mirė. Kartu vykusi verslininko žmona buvo sužeista.

Teisėsaugos pareigūnai įtarė, kad S.Čiapo nužudymą organizavo H.Daktaras. Esą verslininkas iš pradžių turėjo būti nušautas Maskvoje, tačiau samdomiems žudikams atsisakius įvykdyti užsakymą, S.Čiapą prie namų Kaune, Sargėnuose, nušovė Baltarusijos nusikalstamo pasaulio atstovas ir dar du nenustatyti asmenys.

Būdamas įkalinimo įstaigoje H.Daktaras nusikalstamam susivienijimui vadovauti negalėjo, nusprendė teismas.

1996 metų vasario 3 dieną H.Daktaras buvo sulaikytas prevencine tvarka, o balandžio 1 dieną suimtas. Nužudymo metu jis buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Apeliacinis teismas paskelbė, kad tuo metu į H.Daktaro kamerą galėjo patekti ir kalėjimo vadovybė, ir kiti svarbūs pareigūnai. Todėl prokurorai neįrodė, kad būdamas suimtas, H.Daktaras davė nurodymą nužudyti verslininką.

„Teismas H.Daktarą išteisino dėl S.Čiapo ir V.Varno nužudymo: byloje nėra duomenų, kad, būdamas įkalinimo įstaigoje, H.Daktaras nužudymo vykdytojams perdavė raštelį, nurodydamas vyrus nužudyti“, – rašoma teismo pranešime. 

Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad H.Daktaras, Egidijus Abarius, Rolandas Zaveckas, Audrius Gudomskas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

Tačiau teisėjų kolegija patikslino nusikalstamo susivienijimo kūrimosi ir vadovavimo jam laikotarpius, nustatęs, kad H.Daktaras susivienijimą kūrė ne nuo 1990 metų, o nuo 1992 metų sausio. Taip pat nustatė, kad susivienijimo veiklai H.Daktaras ir E.Abarius vadovavo nuo 1993 metų vasario 5 dienos iki 2000 metų pradžios. Tokią išvadą teismas padarė todėl, kad H.Daktaras nuo 1996 metų vasario 3 dienos buvo sulaikytas prevencine tvarka ir iš įkalinimo įstaigos buvo paleistas tik 2001 metais, kai atliko bausmę kitoje byloje ir buvo paleistas iš tuometinės Vilniaus griežto režimo pataisos darbų kolonijos.

„Vadinasi, būdamas įkalinimo įstaigoje, nuteistasis H.Daktaras nusikalstamam susivienijimui vadovauti negalėjo“, – nusprendė teismas.

Viso proceso metu H.Daktaras neigė nužudęs Rimantą Ganusauską, pravarde Mongolas, tačiau teismas laiko jo kaltę įrodyta.

Viso proceso metu H.Daktaras neigė nužudęs R.Ganusauską, pravarde Mongolas, tačiau teismas laiko jo kaltę įrodyta.

Nuteistojo Rimvydo Žilinsko skundą teismas atmetė – jis, kaip anksčiau paskirta, turės atlikti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nors prašė skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

E.Abariui liko galioti skirta 20 metų laisvės atėmimo bausmė.  

Apeliaciniame skunde H.Daktaras prašė išteisinti jį dėl visų nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas. Nuteistasis E.Abarius savo apeliaciniame skunde nesutiko su Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalimis, kuriomis jis nuteistas už vadovavimą nusikalstamam susivienijimui ir dviejų nužudymų organizavimą.

Prokuroras skunde prašė pripažinti E.Abarių kaltu dėl veikų, dėl kurių apygardos teismas jį išteisino (nužudymai, pasikėsinimai nužudyti), ir skirti jam kalėti iki gyvos galvos, kaip H.Daktarui.

Generalinė prokuratūra taip pat prašė paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę buvusiam nusikalstamo susivienijimo dalyviui R.Žilinskui.

Prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teismas nuosprendžiu konstatavo, kad 1993–2000 metais veikė lyderio H.Daktaro vadovaujamas nusikalstamas susivienijimas, kurio dalyviai buvo ginkluoti sprogmenimis ir sprogstamosiomis medžiagomis, šaunamaisiais ginklais, naudotais ir planuotais panaudoti daromuose nusikaltimuose (nužudymuose, turto prievartavimuose, plėšimuose ir kitose).

„Tokio susivienijimo egzistavimas yra vieša paslaptis. (...) Byloje yra aibė liudytojų parodymų, kad toks susivienijimas buvo“, – sakė Apeliacinio teismo teisėjas Valdimaras Bavėjanas.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja, tačiau dar gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kaltinimai dėl kai kurių kitų nusikaltimų H.Daktarui panaikinti suėjus senaties terminui.

Pakeistu nuosprendžiu panaikintas turto arešto H.Daktaro šeimos nariams.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendžiai įsiteisėja, tačiau dar gali būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Byloje dėl itin sunkių nusikaltimų buvo 16 kaltinamųjų, tačiau vienam pasislėpus, jo byla išskirta į atskirą ir nuosprendis paskelbtas 15-kai asmenų.

Suėmimą H.Daktarui teismas skyrė dar 2008 metų gruodžio 24 dieną, tačiau tada „Henytė“ pasislėpė. Jis sulaikytas Bulgarijoje, netoli Varnos miesto, 2009 metų rugsėjo 4 dieną. Rudenį sukaks šešeri metai, kai H.Daktaras laikomas už grotų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius