„Neišpasakytai gaila. Kaip žmonės gali taip elgtis? Įsigijau Kipšą prieš keletą metų iš Vilniaus beglobių gyvūnų prieglaudos. Matyt, jausdamas dėkingumą už išgelbėtą gyvybę, šunelis išties mane mylėjo. Buvo itin sargus. Kodėl reikėjo jį žudyti? Galėjo kokiu bidonu užversti, ar į kokią patalpą šalimais uždaryti“, – klausimus kėlė Vytas.
Voljere dienas leidžianti kita augintinė aviganė, anot vyro, nuo tos lemtingos nakties neišleido nė garso. Išgirdusi žmones, kalytė slepiasi būdoje. Vyras įsitikinęs, šuo patyrė didžiulį stresą. Galbūt buvo bauginamas.
Veterinarai atliko skrodimą ir jo kūnelyje rado tris kulkas. Po šūvių jis buvo apsuktas lenciūgu ir paskandintas.
„Kankinamas Kipšas tikriausiai cypė ir inkštė. Veterinarai atliko skrodimą ir jo kūnelyje rado tris kulkas. Po šūvių jis buvo apsuktas lenciūgu ir paskandintas. Tvenkinyje jį, ieškodamas su grėbliu, aptikau tik po kelių dienų. O dabar nežinau, ką su avigane daryti. Galbūt į kokią prieglaudą nuvežti, kad pabūtų su kitais šunimis, atsigautų. O sako, gyvūnai jausmų neturi. Dar ir kaip turi“, – teigė Vytas.
Vyras įsitikinęs, jo sodybą vagys nusižiūrėjo jau seniai. Tikslas buvo vienas – pavogti keturratį, kurį jis naudodavo lyg mažą traktoriuką: šiukšles išveždavo, žemes parsiveždavo. Iš užsienio atvykusios anūkės mėgdavo juo po pievas pasivažinėti.
„Mūsų sodyba atoki. 50 metrų nuo žvyrkelio. Prie pat pamiškės, kur dažnai matydavau besirenkant jaunimą su mašinomis. Jau pusmetį joje niekas negyveno. Garbaus amžiaus sulaukusią mamą parsivežėme į namus Kaune. Kas antrą ar trečią dieną tik į Asiūklius nuvykdavome. Kol mūsų nebūdavo, šunimis rūpindavosi kaimynė“, – kodėl sodyba tapo vagių taikiniu, paaiškino Vytas.
Vyras spėja, jog jo namuose darbavosi mažiausiai trys asmenys: tiek rasta skirtingų pėdsakų. Vieno vagies būta nedidelio ūgio ar labai jauno: žmona aptiko savo striukę, kurią kažkuris iš jų buvo užsivilkęs ir dar rankoves atsiraitojęs.
Iš sodybos dingo ne tik 2000 eurų vertės keturratis, bet ir du benzininiai pjūklai, kampinis šlifuoklis, grąžtas, siaurapjūklis, suktuvas, medžiotojo apranga ir net darbinis kombinezonas su įmonės, kurioje Vytas dirba, logotipais. Išnešti ir balti dažai. Nuostolis – apie 3000 eurų. Apvogtojo teigimu, darbavosi kaimo pacanai. Rimti vagys nebūtų tokie smulkmeniški.
„Užkeiktas tas Asiūklių kaimas. Vis kas nutinka. Mūsų sodybą ir anksčiau yra apvogę, kai dar mama ten gyveno. Įlipę naktį pro langą, išvertė ją iš lovos ir reikalavo pensiją atiduoti. Išnaršė namus, pavogė 80 litų ir dešrą. Tuomet nuėjo į gretimą sodybą, surišo kaimynę, jai grasino bei apvogė. Tą pensininkių siaubo naktį Asiūkliuose aprašė laikraščiai, reportažus kūrė televizijos.
Garsus tas mūsų kaimas dar ir tuo, kad jo gyventojas Juozas Vokietaitis daugiau nei prieš dešimtmetį gindamasis nušovė į namus besibraunantį vienuolika kartų teistą recidyvistą“, – tai, kad vienkiemiai ir nuošalios sodybos dažnai tampa nusikaltėlių traukos centru, atskleidė Vytas.
Spalio 18 dieną Prienų rajono policijos komisariate dėl šios vagystės Asiūklių kaimo sodyboje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vytas nuostolius tebeskaičiuoja: kaskart nuvykęs vis ko naujo pasigenda.
Alytaus apskrities VPK informuoja, jog apvogtą sodybą saugojo du šunys. Vienas iš jų buvo laikomas aptvare, kitas, pririštas prie grandinės, saugojo ūkinį pastatą. Negalėdami patekti į pastato vidų vagys, įtariama, šunį nušovė. Tikslias mirties priežastis tikimasi gauti artimiausiu metu.




