​Teismas: kuris iš tėvų išveža vaiką į užsienį – tam jo išlaikymas brangiau ir kainuoja

Kasacinis teismas pažymėjo, kad dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.

Bylą nagrinėjusi LAT teisėjų kolegija aiškiai pabrėžė, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, Teismas atsižvelgė ne tik į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, bet ir į šioje byloje svarbią aplinkybę – kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje.

Aukščiausiojo Teismo sprendimu, vaiko išlaikymui iš tėvo priteista suma sumažinta nuo 347 eurų iki 250 eurų.

Išnagrinėtos bylos atveju, motinos iniciatyva, tėvui nepritariant, jų vaikas išvyko gyventi iš Lietuvos į Belgijos Karalystę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, nei Lietuvoje, todėl, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, ieškovė turi ir prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant šalių sūnaus poreikius. Tai reiškia, motina turi pareigą teikti didesnį išlaikymą vaikui tenkinant jo poreikius, nei tėvas, pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Živilės Jokimaitės-Dolgich paviešintame pranešime.

Vaiko mama kreipdamasi į teismus nurodė, kad su sūnumi persikėlė gyventi į Belgijos Karalystę. Ji nuolat rūpinosi vaiku, tėvas prie jo išlaikymo neprisidėjo. Ieškovė minėtoje šalyje turi nuolatinę gyvenamą vietą ir gerai apmokamą darbą. Tėvo gaunamos pajamos ženkliai mažesnės nei ieškovės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimu iš tėvo priteistas vaiko išlaikymas sumažintas nuo 347 eurų iki 250 eurų.

Panašu, kad Belgijoje vaiką auginančiai motinai toks bylos posūkis tapo nemalonia staigmena. 15min.lt žiniomis, net ir pirmoji priteista suma buvo kelis sykius mažesnė, nei lietuvės nurodyta vaiko išlaikymo kaina užsienyje.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Šioje byloje dalyvavusio šeimos teisės advokato Mindaugo Vaičiūno komentaras:

Lietuvos teismams vis daugiau tenka nagrinėti šeimos teisinių ginčų, kurie kyla dėl vaikų tarp tėvų, gyvenančių skirtingose valstybėse. Tai lemia Lietuvos žmonių migracija ir su tuo susijęs šeimos gyvenimas. Gyvenimiški atvejai, kai tėvai nebegyvena kartu ir vienas iš tėvų išvyko iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį su nepilnamečiu vaiku, daugeliui turbūt yra žinomi iš asmeninės patirties.

Dėl to, kad tėvai gyvena atskirai ir juo labiau skirtingose valstybėse, tėvų ir vaikų teisės bei pareigos vienas kito ažvilgiu nesikeičia. Tačiau jų įgyvendinimas neabejotinai tampa sudėtingesnis. Viena iš tėvų pareigų yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Būtent šios pareigos įgyvendinimo specifiką, kai tėvai gyvena skirtingose valstybėse, norėčiau aptarti išsamiau, atkreipdamas dėmesį į naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 04 08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195915/2015.

Vaiko tėvas nepritarė

Šioje byloje suformuluota teisės aiškinimo taisyklė yra ypač aktuali su nepilnamečiais vaikais užsienyje gyvenantiems tėvams, kai antrasis iš tėvų liko gyventi Lietuvoje. Lietuvos teismai nagrinėjo bylą pagal mamos, su vaiku gyvenančios užsienio valstybėje, reikalavimą iš vaiko tėvo, nevykdančio pareigos, priteisti išlaikymą vaikui.

Nepilnametis vaikas su mama gyvena užsienio valstybėje, kurioje tam tikros paslaugos yra brangesnės negu Lietuvoje. Vaiko mama pagal aukštesnį pragyvenimo lygį užsienio valstybėje gauna ir didesnį, negu Lietuvoje, atlyginimą. Iniciatyva išvažiuoti gyventi į užsienio valstybę su nepilnamečiu vaiku buvo mamos, vaiko tėvas tokiam mamos sprendimui nepritarė.

Nagrinėjamoje byloje buvo keliamas klausimas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, kuriam iš tėvų (ar abiems tėvams) turėtų tekti didesnė vaiko išlaikymo našta, atsiradusi dėl to, kad vaikas išvežtas gyventi į kitą valstybę, kurioje vaiko poreikiams patenkinti būtina skirti daugiau lėšų dėl aukštesnio nei Lietuvoje pragyvenimo lygio.

Išlaikymo dydis nustatomas individualiai

Prieš atskleidžiant naują Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, verta pakartoti bendruosius principus, kuriais remiantis pagal Lietuvos įstatymus yra nustatomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis. LR CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams tėvams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Pinigai

Įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai, kuriais remiantis kiekvienu konkrečiu atveju individualiai yra nustatomas išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis.

Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikyo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kuriomis sudaryti turi būti patenkinit vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. 

Atsižvelgti reikia į viską

Teismas nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi ją vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Valstybė, kurioje kainos aukštesnės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 04 08 nutartimi išnagrinėtos bylos specifika yra ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies buvo nulemtas aplinkybės, kad vaikas su mama gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje.

Tokiu atveju sprendžiant dėl priteistino iš tėvo (motinos), gyvenančio Lietuvoje, išlaikymo dydžio, greta LR CK 3.192 str. 2 d. nurodytų išlaikymo dydžio kriterijų (vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties), atsižvelgtina į aplinkybę, kieno iniciatyva vaikas gyvena užsienio valstybėje. Tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio.

Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius.

Taigi, tokiu atveju konstatuotina, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą vaikui principo, nes likęs gyventi Lietuvoje ir privalantis teikti išlaikymą vaikui tėvas (motina) gali neturėti tokių nuolatinių pajamų, kurios teiktų galimybę atlyginti užsienio valstybėje gyvenančio vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.

Užkrauti naštos tėvui negalima

LAT teisėjų kolegija 2015 04 08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3195-915/2015 suformulavo šią naują teismų praktikai aktualią teisės aiškinimo taisyklę: „Tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius.

Nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.

Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusio jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko gyventi iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą.“

Kadangi byloje nustatyti vaiko poreikiai jam gyvenant Lietuvoje galėtų būti tenkinami tėvams patiriant mažesnes išlaidas nei vaikui gyvenant užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis, tai vaiko tėvas, gaunantis pajamas Lietuvoje, neturi pareigos prisiimti visų šių išlaidų, nes vaikas išvyko gyventi į užsienio valstybę mamos iniciatyva, todėl ji ir turi prisiimti dėl nurodytos priežasties atitinkama dalimi padidėjusias vaiko poreikių tenkinimo išlaidas.