LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi kasacinę bylą dėl operatyvinio tyrimo metu gautų duomenų pripažinimo įrodymais, pažymėjo, kad būtina išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp siekio atskleisti nuskalstamas veikas ir žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo užtikrinimo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, tam, kad asmuo nepatirtų savavališko ir nepagrįsto teisės į privatumą suvaržymo, slaptos informacijos apie rengiamą, daromą, padarytą nusikalstamą veiką rinkimo priemonės, taip pat ir numatytos Operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ), kuriomis įsiterpiama į žmogaus privatų gyvenimą, gali būti skiriamos tik įstatyme nustatytais pagrindais, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, tik motyvuotu teismo sprendimu paisant proporcingumo reikalavimų.
Plenarinė sesija konstatavo, kad operatyviniai (kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką, pažymima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Živilės Jokimaitės-Dolgich antradienį paviešintame pranešime.
Nagrinėjamoje byloje LAT nutarė panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymima, kad „duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitos bylos baudžiamajame procese taisyklių, gali būti ir nepripažinti įrodymais pagal Baudžiamąjį proceso kodeksą ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą“.
Plenarinė sesija atkreipė dėmesį ir į tai, kad pagal Baudžiamąjį proceso kodeksą, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Minėtu būdu gautos informacijos pagrindu gali būti pradedamas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų gautą informaciją. Nagrinėjamoje byloje nutarta panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama
