Ikiteisminį tyrimą atlikusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra išaiškino, kad į Gargžduose registruotos bendrovės, užsiimančios metalinių angarų ir sandėlių statyba, buhalteriją per kelerius metus buvo įtraukta beveik 1 000 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyti realiai neįvykę sandoriai. Apskaitoje buvo dokumentai apie statybinių medžiagų pirkimą, atsiskaitymą už jas, tačiau realiai angarus ir sandėlius statanti bendrovė už bendrą daugiau nei 1,3 mln. Lt sumą prekių nepirko ir pinigų nemokėjo.
Ikiteisminiame tyrime penkiems klaipėdiečiams inkriminuojama, kad dalyvavo organizuotos grupės veikloje, o šeštas asmuo įtariamas kaip jų bendrininkas. Nustatyta, kad sukčiavimo sistemą sukūrę organizuotos grupės nariai turėjo tam tikrus vaidmenis ir atlikdavo tikslines užduotis. Du klaipėdiečiai iš statybinėmis medžiagomis prekiaujančių bendrovių, įskaitant ir bendrininko, turėjusio statybinių prekių parduotuvę, surinkdavo suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos perduodavo tarpininkui.
Pastarasis juos perduodavo organizuotos grupės nariams – Gargždų bendrovės direktoriui ir finansų direktorei. Bendrovės vadovai ne tik įtraukdavo į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitas faktūras už prekes, kurių neįsigijo, bet ir dėl imituoto atsiskaitymo pagal bendrovės buhalterijai pateiktus dokumentus pasisavino daugiau nei 1,3 mln. litų. Prekių pirkimą iš įvairių Lietuvos įmonių imitavę verslininkai per kelerius metus apgaule išvengė į valstybės biudžetą sumokėti daugiau nei 200 tūkst. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Už įvykdytas nusikalstamas veikas klaipėdiečiams gresia maksimali laisvės atėmimo bausmė iki dešimties metų.
