Remiantis bylos medžiaga, V.Prochorenka, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir būdamas atsakingu už Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės darbą, 2015 m. gegužės 23 d. atvyko į viešosios tvarkos pažeidimo vietą prie pastato, esančio Kaune, ir atlikdamas kitų pareigūnų jau sulaikyto įtariamo pažeidėjo dalinę apžiūrą, pastarajam fiziškai nesipriešinant, be jokio teisėto pagrindo viešoje vietoje panaudojo fizinę prievartą sulaikytojo atžvilgiu.
Ranka suėmęs sulaikyto asmens galvą, trenkė ją į policijos tarnybinio automobilio vairuotojo durelių lango stiklą, o tęsdamas sulaikytojo apžiūrą, sudavė ranka du stiprius smūgius į pilvo sritį, taip sukeldamas sulaikytajam fizinį skausmą. Tokiais veiksmais nukentėjusysis, kaltinimą palaikiusios prokuratūros teigimu, buvo viešai pažemintas.
Įdomu tai, kad tyrimas, pasak V.Prochorenkos, pradėtas prabėgus daugiau nei metams po šių įvykių. Galimai sulaikymo metu nukentėjęs asmuo jokio pareiškimo taip ir nepareiškė. Liudytojai – kiti vietoje buvę pareigūnai, V.Prochorenkos veiksmuose perdėtų veiksmų neįžvelgė. Byloje pagrindine remtasi vaizdo įrašu, kurio atsiradimo istorija po tokio ilgo laiko tarpo kaltinamajam kėlė daug klausimų.
2019 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu V.Prochorenka pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (Piktnaudžiavimas), ir nuteistas 400 MGL – 15 064 eurų, bauda. Tai švelniausia iš galimų bausmės rūšių už šią veiką. Pripažinus asmenį kaltu dėl piktnaudžiavimo, jam taip pat gali būti skiriama arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
V.Prochorenkai teismas taip pat paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių atėmimą, atimant trejiems metams teisę dirbti valstybės tarnautoju.
Nuteistasis tokį sprendimą apskundė Kauno apygardos teismui – siekė visiško išteisinimo. Ginčijama buvo ir neproporcingai didelė pirmosios instancijos teismo skirta bauda. Apeliaciniame skunde teigta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas, priimdamas nuosprendį, buvo šališkas, išvados grįstos prielaidomis, akivaizdžiu nusistatymu prieš nuteistąjį. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neva tai, remtasi anonimiškai padarytu vaizdo įrašu.
Skunde užsimenama ir apie tai, kad V.Prochorenka minėtu vaizdo įrašu buvo kurį laiką šantažuojamas, kad byla iškelta dirbtinai – siekiant susidoroti su policijos pareigūnu.
Birželio 26 d. Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, V.Prochorenkos apeliacinį skundą tenkino. Buvęs policijos pareigūnas buvo išteisintas, pripažinus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija nepaneigė (to siekė nuteistasis) įrodymų (vaizdo įrašo) pagrįstumo. Kaip skelbiama nuosprendyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi vaizdo įrašu, tačiau padarė netinkamą išvadą – jame užfiksuoti V.Prochorenkos veiksmai nesukėlė didelės žalos (to reikalauja piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtis) nukentėjusiajam ir valstybei.
Išgirdęs išteisinamąjį nuosprendį, V.Prochorenka džiaugėsi santūriai. Jo gynėjas Artūras Andriukaitis neatmeta galimybės, susipažinus su visais nuosprendyje pateiktais motyvais, skųsti net ir išteisinamąjį teismo verdiktą. Anot jo, pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai skelbė apie tai, kad šioje byloje iš viso nebuvo jokių įrodymų, o apeliacinis teismas juos pripažino.
Kauno apygardos administraciniame teisme šiuo metu taip pat nagrinėjamas (nagrinėjimas buvo sustabdytas iki galutinio nuosprendžio priėmimo šioje piktnaudžiavimo byloje) ir V.Prochorenkos skundas dėl atleidimo iš užimamų pareigų. Jis įsitikinęs, kad buvo atleistas neteisėtas.
„Nors dar vyko teismas, mane darbe jau nuteisė. Tarnybinėje išvadoje pripažino kaltu ir atleido. Noriu, kad grąžintų į darbą. Sieksiu to“, – 15min pareiškė V.Prochorenka.
Kaltinimą piktnaudžiavimo tarnyba byloje palaikęs prokuroras, paklaustas, ar žada skųsti išteisinamąjį apeliacinį nuosprendį, 15min žurnalistei į klausimą atsakyti negalėjo.
„Susipažinsiu su nuosprendžiu, jo motyvais ir spręsiu“, – teigė jis.
