Bylos duomenimis, bendrininkų grupėje veikę 7 įmonės darbuotojai neteisėtai pasinaudojo įmonės komercine paslaptimi laikoma informacija ir tokiu būdu neteisėtai praturtėjo.
Nors visi asmenys buvo įsipareigoję neatskleisti komercine-technologine paslaptimi laikomos informacijos tretiesiems asmenims, tačiau, bendrai veikdami kitos įmonės vardu (trys iš teisiamųjų įkūrė naują įmonę ir vėliau į ją įdarbino likusius 4 asmenis) sudarinėjo analogiško asortimento prekių pirkimo-pardavimo sandorius su šios įmonės esamais ir buvusiais klientais.
Tokiu būdu 7 kaltinamieji įmonei padarė didelę turtinę žalą – beveik 50 tūkst. eurų.
Abiejų įmonių veikla buvo panaši – įmonės užsiėmė didmenine tepalų prekyba, o darbuotojų darbo pobūdis taip pat analogiškas – vadybininkai vykdavo tiesiai į įmones, pristatydavo savo įmonę bei produkciją ir tardavosi dėl pirkimo ir pardavimo sąlygų.
Visi kaltinamieji teisme neigė, jog buvo supažindinti su buvusios įmonės direktoriaus įsakymu dėl komercinių paslapčių saugojimo, teigdami, jog dokumentai su jų parašais galėjo būti suklastoti. Vis dėlto atliktas tyrimas parodė, jog konfidencialumo sutartys buvo pasirašytos pačių kaltinamųjų.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėjų nuosprendžiu visi septyni asmenys pripažinti kaltais dėl Baudžiamojo kodekso 211 straipsnio – komercinės paslapties atskleidimo.
Trims kaltinamiesiems paskirtos 160 MGL (6025 eurų) dydžio baudos, likusiems keturiems – 130 MGL (4895 eurų) dydžio baudos.
Nukentėjusiam įmonės direktoriui priteista ir dalis civilinio ieškinio – buvusiems darbuotojams teks atlyginti beveik 47 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Ikiteisminį tyrimą atliko Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė.
