Trečiadienį Lietuvos apeliacinis teismas (AT) nagrinėjo jos skundą, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Šia nutartimi E.Kusaitės prašymas buvo patenkintas iš dalies: jai leista registruotis ne du, o vieną kartą per savaitę pagal gyvenamąją vietą – Vilniuje.
„Noriu paprašyti, kad panaikintumėte man skirtą kardomąją priemonę, nes teismas nepakankamai atsižvelgė į mano ir mano gynėjo argumentus“, – AT posėdyje kalbėjo E.Kusaitė, kurios baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme.
„(Kardomoji priemonė – BNS) yra visiškai nereikalinga, nes aš realiai jokios nusikalstamos veikos nepadariau“, – teismą tikino kaltinamoji.
Pasak jos advokato Kęstučio Stungio, kardomoji priemonė yra nereikalinga, nes tuomet, kai buvo paleista į laisvę, mergina nei bėgo, nei slėpėsi, nei trukdė ikiteisminiam tyrimui. Be to, gynėjo teigimu, kardinaliai skiriasi Lietuvos ir Rusijos įstatymuose apibrėžtos terorizmo sąvokos, o E.Kusaitės kaltės pagrindai esą nurodomi pagal Rusijos įstatymus.
Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda stebėjosi, kodėl E.Kusaitė skundžia nutartį, kuri esą jai buvo palanki.
„Ko prašė, tą ir gavo. (...) Šioje dalyje man sunku suprasti – negali skųsti, ko prašei ir gavai. Tai ne skundas, o prašymas panaikinti kardomąją priemonę“, – kalbėjo prokuroras.
Savo verdiktą AT skelbs sausio 31 dieną.
Prokurorai tvirtina, kad prieš daugiau nei metus sulaikyta 21 metų mergina buvo užmezgusi ryšius su islamistinėmis grupuotėmis ir rengėsi teroro aktui nepriklausomybės nuo Rusijos siekusioje Šiaurės Kaukaze esančioje Čečėnijos respublikoje.
Anksčiau E.Kusaitė sakė, kad prisipažinimas buvo išgautas smurtu, o kai kurie žmogaus teisių gynėjai ir politikai kėlė klausimus dėl Rusijos federalinės saugumo tarnybos vaidmens byloje. Prokurorai kaltinimus kategoriškai atmeta.
E.Kusaitė devynis mėnesius buvo suimta, tačiau pernai rugpjūtį teismas nusprendė, jog bylos nagrinėjimo ji gali laukti laisvėje.
