Nuteistieji Apeliacinio teismo prašė sumažinti jiems skirtas bausmes. Per teismo posėdį kaltinamojo A.Petrusevičiaus advokatas Egidijus Bičkauskas teigė, jog Kauno apygardos teismo nuosprendyje kalbama apie nusikaltimo padarymą iš žemų paskatų. Gynėjo nuomone, reikia įrodyti, jog tokių paskatų jo ginamasis neturėjo. Tai gali padėti padaryti tik naujų įrodymų tyrimas.
Pasak E.Bičkausko, būtina atlikti Lietuvoje dar naują psichologinę ekspertizę, kuri padėtų ištirti, ar A.Petrusevičiaus veiksmams nedarė įtakos okupacinis sindromas.
Reikalauja naujų įrodymų tyrimų
„Reikia, kad psichologai paanalizuotų. Okupacinis sindromas – tai žmonių, kurie ilgą laiką gyveno totalitarinėje priespaudoje, kovojo už laisvę ir nukentėjo, išlikę reiškiniai. Tokie žmonės į nepriklausomybę reaguoja žymiai jautriau negu daugelis mūsų, nes mums tai įprasta būsena“, – teigia E.Bičkauskas.
„Tai, kad teismas kalba apie žemas paskatas, nėra teisinga, nes gali būti, kad tos paskatos yra kovos už nepriklausomybę liekamasis reiškinys. Tuo metu viskas buvo susiję su ginklais. Psichologų darbai rodo, kad mano išsakytos mintys turi pagrindo“, – mano advokatas.
Pasak gynėjo, tokios ekspertizės imtųsi Lietuvos psichologai. Jei paaiškėtų, kad iš tiesų A.Petrusevičiui nustatytas minėtas sindromas, tuomet tai padėtų įrodyti, jog kaltinamasis nėra kriminalinis nusikaltėlis.
„Mes neneigiame, nusikaltimas padarytas ir žmogus turi būti baudžiamas, bet jį reikia bausti įvertinus visas aplinkybes. Teismas pasitars, ar priimti prašymus, ar atmesti. Visada reikia tikėtis geriausio rezultato“, – aiškino A.Petrusevičiaus gynėjas.
Prokuroras prašymams nepritarė
Per teismo posėdį Teisėjų kolegijai pateikta ir daugiau prašymų. Gynėjo nuomone, būtina į teismo salę atvesti ir apklausti liudytoją Albertą Miceiką. Šis taip ir nepasirodė nė viename teismo posėdyje, nors yra vienas svarbiausių personų byloje. A.Miceika ir A.Petrusevičius ėmė bendrauti maždaug 1990-aisiais, kai buvo pradėta organizuoti lietuviškų ginklų gamybą. Atkuriamai Lietuvos kariuomenei trūko ginklų, granatų, minų. Ginklų kūrimu ir jų gamyba ėmė rūpintis A.Petrusevičius ir jo bendraminčiai.
Lietuviškų ginklų gamybos organizatoriams reikėjo įvairiausių detalių ir medžiagų. Pavyzdžiui, detonatorių granatoms, minoms. A.Miceika padėjo valstybinei eksperimentinei įmonei „Vytis“, gaminančiai ginklus. 1993 metais „Vyčio“ veikla nutrūko.
A.Petrusevičiaus parodymais, apie 2000-uosius A.Miceika jį ėmė intensyviai raginti ir įkalbinėti parduoti ginklų vienam užsienio verslininkui, kuris kolekcionuoja antikvarinius ginklus. Po poros metų tas pats A.Miceika jau prašė automatų ir kovinių pistoletų.
Trečiadienį vykusiame teismo posėdyje prokuroras siūlė atmesti kaltinamojo advokato prašymą apklausti A.Miceiką. Prokuroras nurodė, jog pakaks ir liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu bus taupomas laikas. Prokuroras siūlė atmesti prašymą kaltinamajam atlikti pakartotinę medicinos ekspertizę, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teisme ji jau buvo atlikta.
„Tos ligos, kuriomis serga A.Petrusevičius, netrukdo jam atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Prokuroras pritarė tik vienam gynėjo prašymui – prie bylos prijungti medžiagą, charakterizuojančią A.Petrusevičių.
Ar teismas atmes gynėjo prašymus, paaiškės per penktadienį vyksiantį teismo posėdį.
Primename, jog už prekybą ginklais, jų bei šaudmenų laikymą A.Petrusevičius suimtas 2006 metų sausį. Valstybės saugumo departamento pareigūnai per kratas paėmė per pusę tūkstančio įvairaus kalibro šovinių, beveik du kilogramus sprogstamųjų medžiagų, šaunamųjų ginklų, taip pat didelį kiekį ginklų dalių ir pusgaminių.
