FNTT Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai išaiškino, kad 36-erių metų A.B. tinkamai netausojo žemės ūkio bendrovės turto, įvertinto daugiau nei 400 tūkst. litų. Per dvejus metus, vadovaujant įtariamajam, bendrovė prarado 1,7 tonos durpių briketų, 12 tonų anglių, 53 tonas miežių. Surinkta duomenų, kad bendrovės pirmininkas neužtikrino minėto žemės ūkio bendrovės turto tinkamos apsaugos ir laikymo sąlygų, todėl dalis turto buvo prarasta, dar dalis prarado savo prekinę vertę. Per tą laiką žemės ūkio bendrovė patyrė daugiau nei 400 tūkst. litų žalą.
Nustatyta, kad A.B., būdamas tiek žemės ūkio bendrovės pirmininku, tiek kasininku, kitai žemės ūkio bendrovei pardavė daugiau nei 22 tonas pašarinių grūdų, tačiau į savo vadovaujamos bendrovės buhalteriją neįtraukė daugiau nei 12 tūkst. litų vertės PVM sąskaitos faktūros už parduotus pašarinius rugius, o gautus pinigus pasisavino. Dar didesnę pinigų sumą, t. y. 50 tūkstančių litų, bendrovės pirmininkas pasisavino, paėmęs juos iš žemės ūkio bendrovės kasos kaip avansą įvairiems pirkimams, jų panaudojimo nepagrįsdamas apskaitos dokumentais ir negrąžindamas šių pinigų į bendrovės kasą.
Tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų ir apie tai, kad žemės ūkio bendrovės pirmininkas klastojo visuotinio pajininkų susirinkimo protokolus ir jais prisidengdamas pasisavino daugiau nei 180 tūkst. litų. A.B. protokoluose melagingai įrašė, kad du fiziniai asmenys tapo žemės ūkio bendrovės pajininkais, o bendrovė jiems už pajus sugrąžino tūkstantines pinigų sumas. Suklastotuose dokumentuose buvo įrašyta, kad iš žemės ūkio bendrovės kasos už pajus vienam iš jų buvo sumokėta 106 tūkst. Lt, o kitam – 75 tūkst. litų. Nustatyta, kad iš tiesų šiems asmenims žemės ūkio bendrovės vadovas daugiau nei 180 tūkst. litų nesumokėjo, o gautus pinigus pasisavino.
Baigta baudžiamoji perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už turto iššvaistymą, jo pasisavinimą, apgaulingą apskaitą ir dokumentų klastojimą gresia maksimali iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
