Kaip teigė Kultūros paveldo departamento atstovas Arūnas Umbrasas, teismui pateikti du ieškiniai. Vienu siekiama įstatymo nustatyta tvarka, kai netinkamai rūpinamasi kultūros paveldu ir jam gresia sunykimas, paimti jį valstybės reikmėms. Kitu ieškiniu siekiama iš G.Jackos, jo žmonos ir dukterų prisiteisti 100 tūkst. Lt už pastato nepriežiūrą.
„Žala padaryta jam numatytos pareigos rūpintis paveldu neatlikimu. Buvo reikalaujama, kad konservuotų pastatą, tačiau jis jų nepaisė“, – teigė A.Umbrasas.
Jis tikino, kad buvo suruošta visa medžiaga, nuo ko galima pradėti tvarkyti šį pastatą. „Vietoje to, Jacka parašė ne vieną tomą raštų institucijoms, inicijavo 9 bylas dėl netinkamo funkcijų atlikimo“, – aiškino pašnekovas.
Pats G.Jacka teisme žurnalistams nepanoro komentuoti bylos. „Net baudžiamojoje byloje tiek dėmesio nesulaukiau“, – teigė jis.
Jis paprašė teismo atidėti bylos nagrinėjimą, nes tame pačiame teisme yra ir kita byla dėl Kurhauzo, kurioje sprendimas dar neįsiteisėjo.
Trečiadienį teismas konstatavo, kad Jackų reikalavimas iš naujo pasidalinti pastatą yra nepagrįstas. Kurhauzas sudegė 2002 m. rugpjūčio 25 d. Po gaisro praėjus daugiau nei pusmečiui – 2003 m. gegužės 16 d. teismas patvirtino taikos sutartį, kuria pastato bendrasavininkiai pasidalijo Kurhauzą, nusistatydami naudojimosi tvarką, – Savivaldybei atiteko mūrinė pastato dalis, Jackų šeimai – medinė. Savivaldybė miestui priklausančią Kurhauzo dalį restauravo praėjusiais metais, šiuo metu vykdomi pastato vidaus pritaikymo darbai. Tačiau medinės pastato dalies vietoje iki šiol tėra tik pamatai.
Tačiau šiemet Jackų šeima kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą prašydama iš naujo nustatyti pastato naudojimosi tvarką, jiems skiriant dalį mūrinės, jau atstatytos, Kurhauzo dalies bei suteikiant teisę jiems atstatyti ant esamų pamatų kitas pastato dalis.
