Reakcijų būna įvairių – nuo raginimo didinti bausmes ir skirti laisvės atėmimą iki pasvarstymų, kad gyvūnams – daugiau dėmesio nei žmonėms. Apie atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, sankcijas ir jų skyrimo ypatumus kalbamasi su Šiaulių apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, teisėju Donatu Dauginiu.
– Koks yra teisinis reguliavimas, susijęs su gyvūnų apsauga, nuo žiauraus elgesio?
– Pagrindiniai teisės aktai, kuriais reguliuojama ir įtvirtinama gyvūnų apsauga nuo žiauraus elgesio yra Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, Laukinės gyvūnijos įstatymas, Administracinių nusižengimų kodeksas ir Baudžiamasis kodeksas.
– Nuo ko priklauso, kada skiriama administracinė bauda, o kada galima sulaukti ir baudžiamosios atsakomybės?
– Pagrindinis kriterijus yra pavojingi padariniai. Administracinėje teisėje yra baudžiama vien už žiaurų elgesį su gyvūnu jį kankinant arba dėl žiauraus elgesio gyvūnui gresia žūtis arba suluošinimas. O baudžiamoji atsakomybė kyla, jei su gyvūnu yra ne tik žiauriai elgiamasi, bet dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas.
Taigi, pagrindinis atribojimo kriterijus yra ne pati veika, o kilę pavojingi padariniai.
– Kuris įstatymas aiškiai apibrėžia žiaurų elgesį su gyvūnu?
– Tai, ką pripažįstame ir laikome žiauriu elgesiu su gyvūnu bei gyvūno kankinimu, randame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nurodytas konkretus elgesys, kuris pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu. Galiu pateikti pavyzdžius: gyvūno gąsdinimas, sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiu, gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus (išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą), nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas ir dar daug kitų veiksmų.
Įstatyme numatytas sąrašas nėra baigtinis, nes žiauriu elgesiu su gyvūnu pripažįstami veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus. Šie veiksmai, kad ir kaip amoraliai jie atrodytų, jei gyvūnas nežūsta ar nėra suluošinamas, gali užtraukti tik administracinę atsakomybę. Bet jei jie sukeltų pavojingus padarinius – suluošinimą ar žūtį – tuomet būtų baudžiamoji atsakomybė.
– Kokios sankcijos yra taikomos asmenims už žiaurų elgesį su gyvūnais?
– Jeigu kalbėsime apie administracinius nusižengimus (ANK 346 str. 16–19 d.), baudos prasideda nuo 150 Eur ir gali siekti net 6 000 Eur.
Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir galimybė konfiskuoti gyvūną, kuris yra skriaudžiamas.
O Baudžiamajame kodekse (BK 310 str. 1 d.) dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra numatytos net kelios bausmių rūšys: pradedant viešaisiais darbais, bauda, kuri gali siekti iki 100 tūkst. Eur, laisvės apribojimu, areštu, bet yra numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki vienerių metų.
– Ar už žiaurų elgesį su gyvūnais skiriamos laisvės atėmimo bausmės?
– Baudžiamajame įstatyme yra numatyta galimybė skirti laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų už žiaurių elgesį su gyvūnu, tačiau paprastai tokios bausmės nėra skiriamos, atsižvelgiant į bausmių skyrimo tvarką, numatytą baudžiamajame įstatyme, teismų praktiką bei baudžiamąją politiką, mažinti įkalinamų asmenų skaičių Lietuvoje.
Paprastai tokios bylos baigiasi supaprastinto proceso tvarka, tai yra teismui priimant baudžiamąjį įsakymą.
– Kokia sankcijų skyrimo procedūra?
– Skiriant bausmę yra atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (teistas, dirba, šeima, elgesys ir kt.); asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (jų skaičių, reikšmę, tarpusavio santykį); nusikalstama veika padarytą žalą.
Kadangi BK 310 str. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, pagal BK 55 str. asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais yra numatytos kelios bausmių rūšys, pradedant viešaisiais darbais, bauda, kuri gali siekti iki 100 tūkst. eurų.
Kalbant apie BK 310 str. būtina paminėti, kad procesas gali pasibaigti apkaltinamajam nuosprendžiui prilygstančio sprendimo priėmimo procesu, tai yra teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu, kurio metu paskirti laisvės atėmimo bausmę nėra galima, ir paprastai yra skiriama tokia, su laisvės atėmimo bausme nesusijusi bausmė, kurią pasiūlo prokuroras ir su kuria sutiko kaltininkas.
– Kiek bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pasiekia teismus?
– Kasmet Lietuvos apylinkių teismai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais gauna nedidelį baudžiamųjų bylų skaičių lyginant su kitų kategorijų bylomis. Per metus teismus pasiekia apie 12–14 baudžiamųjų bylų, susijusių su žiauriu elgesiu su gyvūnais.
Šiaulių apylinkės teisme 2019 m. ir 2020 m. buvo gauta po 4 baudžiamąsias bylas, praėjusiais metais tokių bylų nebuvo gauta. Palyginti, pavyzdžiui, bylų dėl smurto artimoje aplinkoje (BK 140 str. 2 d.), praėjusiais metais Šiaulių apylinkės teisme buvo gauta per 130.
– Kokia minėtų bylų specifika ir kokius argumentus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais pateikia gyvūnų skriaudėjai?
– Baudžiamųjų bylų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais specifika – tai gyvūnų žalojimas įvairiais būdais, tiek naudojant įvairius įrankius ir priemones, tiek nenaudojant, paprastai sukeliant gyvūnų žūtį.
Kaltinamieji paprastai pripažįsta savo kaltę, gailisi, žada pasitaisyti, o motyvus pateikia įvairius: gyvūnas per garsiai lojo, gamtinius reikalus atliko ne vietoje ir pan. Kartais pripažįsta pasikarščiavę ar buvę neblaivūs. Todėl sugalvoja tą gyvūną neva paauklėti, bet aišku, kad tokie motyvai nėra pagrįsti ir pateisinami.
– Ką būtinai reikėtų akcentuoti žmonėms, auginantiems gyvūnus?
Visada reikia vadovautis protingumu ir sąmoningumu. Jei jūsų elgesys aiškiai amoralus ir nepateisinamai žalojantis gyvūną, toks elgesys tikriausiai sulauks vienokios ar kitokios teisinės atsakomybės formos.
Šiaulių apylinkės teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Nijolės Damulės parengtas interviu.
