Tokį prašymą Apeliacinis teismas atmetė, konstatuodamas, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pirmąja instancija, neteisingai vertino surinktus įrodymus.
Pats vyras neneigė, kad dėl negrąžinamų daiktų mušėsi su vėliau mirusiu vyru dėl to, kad šis jam grasino šaunamuoju ginklu. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekaltumo prezumpcija reikalauja, jog visos abejonės, kylančios nagrinėjant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.
Nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų T. Dirškaus dalyvavimą itin žiauriai, iš savanaudiškų paskatų tyčia nužudant K., panaudojus beisbolo lazdą bei pagrobiant šaunamąjį ginklą ir nukentėjusiajam priklausantį turtą, kaip nurodyta kaltinime.
Todėl teisėjų kolegija pritaria Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendyje padarytai išvadai, jog byloje neįrodyta, kad T. Dirškus dalyvavo jam inkriminuotų nusikaltimų padaryme.
Nuosprendį skundė ir nukentėjusieji, prašydami pripažinti T. Dirškų kaltu, tačiau jų prašymai taip pat buvo atmesti.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis dar gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui
