Visas smulkmenas apie tyrimą pateikė Šiaulių apygardos prokuroras Artūras Karpalovas.
Primename, kad 2014 m. rugsėjo mėnesį Radviliškio rajone, Pakiršinio kaimo pamiškėje, smaugvirvėje rasti keturiolikmetės merginos palaikai.
Prieš savaitę, kol nebuvo rastas merginos kūnas, dėl jos galimo nužudymo buvo sulaikytas mergaitės draugas, dvidešimtmetis Žilvinas Litvinas.
Kaip paaiškėjo – suimti vaikino nebuvo jokio pagrindo. Jis nekaltas, o jo artima mergina nusižudė pati.
Tačiau ištaisyti šią klaidą jau buvo vėlu. Ž.Litvinas pasikorė areštinės kameroje, prieš tai giminaičiams pasiskundęs, kad yra mušamas pareigūnų ir kankinamas elektrošoku. Minėjo, kad neištvers ir ruošiasi sau ką nors padaryti.
Šiaulių prokuratūra ir Šiaulių policijos Imuniteto skyrius atliko tyrimą dėl šio įvykio: apklausė Radviliškio, Joniškio ir Šiaulių areštinių darbuotojus, užsakė ekspertų tyrimus.
Nubrozdinimai – nuo atrankių
Prokuroras A.Karpalovas informavo, kad pareigūnų veiksmuose nebuvo nustatyta nusikalstamos veikos, piktnaudžiavimo ir kitų nusižengimų.
Pastebėti trys nežymūs nubrozdinimai ant rankos riešo, kurie galėjo atsirasti dėl antrankių.
Buvo keliamos versijos dėl vaikino nužudymo ir privedimo prie savižudybės. Apklausti visi trijų areštinių darbuotojai, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su suimtuoju jaunuoliu.
Taip pat šioje byloje buvo apklausti ikiteisminį tyrimą kitoje byloje atlikę pareigūnai. Trims pareigūnams šioje byloje buvo suteiktas specialiųjų liudytojų statusas.
Ekspertai, tyrę jaunuolio kūną, nustatė, kad jis mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa. Jei pareigūnai ir mušė sulaikytąjį jaunuolį, ant jo kūno jokių smurto pėdsakų nelikę.
Pastebėti trys nežymūs nubrozdinimai ant rankos riešo, kurie galėjo atsirasti dėl antrankių. Taip pat ant blauzdų, kurie galėjo atsirasti dar iki suėmimo.
Taip pat buvo nagrinėti vaikino rašteliai, kuriuose, anot prokuroro, nėra užsimenama apie pareigūnų smurtą – nei fizinį, nei psichologinį.
Skambino iš kameros
Prokuroras atskleidė, kad vaikinas iš areštinės savo sesers vyrui skambino tris kartus. Naudojosi kameros kaimyno nelegaliai įsineštu telefonu.
Pokalbio buvo teisėtai klausomasi. Mat dėl dingusios merginos gautas leidimas klausytis Ž.Litvino artimųjų telefonų. Konkrečiau – sesers vyro.
Apie tai, kad jis buvo mušamas, dusinamas ir kankinamas „tazeriu“, jis kalbėjo tik pirmąjį kartą. Taip pat minėjo, kad neduoda jam valgyti ir cigarečių. Kitus du kartus apie smurtą nekalbėjo.
Vaikinas skambino tris kartus. Pirmą kartą kalbėjo apie tai, kad jis buvo mušamas, dusinamas ir kankinamas „tazeriu“.
Prokuroras informavo, kad pokalbiai vyko savaitgalį, o perklausyti jau kitos savaitės pradžioje.
Anot prokuroro, anksčiau pradėti tyrimą dėl galimo pareigūnų smurto ar užkirsti kelią savižudybei nebuvo galimybės.
Prokuroras nesileido į kalbas, jog telefonas vaikinui galėjo būti pakištas specialiai. Tai, anot jo, jau ne šio tyrimo objektas. Galimai pareigūnai netinkamai apžiūrėjo kitą sulaikytąjį ir šis įsinešė telefoną.
Kiti ekspertai įvertino visus duomenis apie nusižudžiusiojo asmenybę. Nustatyta, kad pagal daugelį duomenų jaunuolis buvo linkęs į fantazijas ir dažnai meluodavo.
Prokuroras vaikino asmenybės bruožų neminėjo, tačiau pabrėžė, jog Ž.Litvinas buvo linkęs į savęs žalojimą, suicidines mintis.
Prokuroras pabrėžė, jog Ž.Litvinas buvo linkęs į savęs žalojimą.
Taip pat buvo ir vienas bandymas pakelti ranką prieš save. Tą patvirtino ir jo artimieji.
Kokie buvo jaunuolio savižudybės motyvai? Į šį klausimą taip pat atsakė ekspertai. Vaikinas iš tikro bijojo menamų gresiančių pasekmių dėl jam pareikšto kaltinimo.
Jį buvo apėmęs nerimo ir savigraužos jausmas dėl artimos ir svarbios draugės dingimo po jų konflikto bei merginos pagrasinimų nusižudyti.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad jaunuolis prieš merginos dingimą intensyviai su ja bendravo. Kilo konfliktas. Jis suprato, kad įskaudino merginą, labai graužėsi. Areštinėje nusprendė atimti sau gyvybę.
