Kaip pranešimu spaudai informuoja FNTT, pareigūnai pagal Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą informaciją išaiškino Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės direktorių bei du toje pačioje įmonėje besidarbavusius sūnus, kurie veikdami kartu sugalvojo mokesčių slėpimo schemą.
Imituodami bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, bendrininkai klastojo sąskaitas faktūras už neva jiems užsienio įmonių suteiktas įrenginių nuomos, rinkos tyrimų, klientų paieškos paslaugas.
Pareigūnai nustatė, kad fiktyvios sąskaitos faktūros būdavo įtraukiamos į įmonės buhalteriją, teiktos ir tikrovės neatitinkančios deklaracijos, taip buvo siekta išvengti prievolės mokėti mokesčius valstybei. Skaičiuojama, kad per nepilnus trejus metus kaltinamieji į biudžetą galimai nesumokėjo per 455 tūkst. eurų.
Kauniečiai ne tik slėpė mokesčius, bet nusprendė ir pasipelnyti. FNTT pareigūnai nustatė, kad dviem iš keturių užsienio įmonių atstovavo vienas iš bendrininkų, kuris šeimos įmonėje dirbo buhalteriu. Kai suklastotos sąskaitos faktūros būdavo apmokėtos, tas pats buhalteris, turėdamas įgaliojimą tvarkyti realiai veiklos nevykdančių užsienio įmonių banko sąskaitas, gautus pinigus pervesdavo į brolio ir tėvo sąskaitas be jokių tokius pervedimus pagrindžiančių dokumentų.
Įtariama, kad taip per pusantrų metų šeima į savo sąskaitas pervedė bei bankuose išgrynino per 1,1 mln. eurų.
Kaltinimai dėl sukčiaujant įgyto didelės vertės svetimo turto, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareikšti visiems trims šeimos nariams.
Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą bei civilinį ieškinį, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas įspūdingoms sumoms. Apribota nekilnojamojo turto už daugiau nei 450 tūkst. eurų, o apribotų kaltinamųjų nuosavų piniginių lėšų bendra suma siekia daugiau nei 1,6 mln. eurų ir beveik 50 tūkst. JAV dolerių.
Ikiteisminį tyrimą kontroliavo Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė, kuriai surašius kaltinamąjį aktą byla buvo perduota Kauno apygardos teismui.
Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų.
Laisvės atėmimas iki aštuonerių metų gresia už didelės vertės svetimo turto įgijimą.
Griežčiausia bausmė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – iki ketverių metų nelaisvės.
