Iš ikiteisminio tyrimo duomenų aišku, jog G.Marcinkevičius kaltinamas tuo, kad ne anksčiau kaip 2008 m. gamino, laikė ir realizavo didelį kiekį netikrų pinigų.
Manoma, jog vyras pagamino ne mažiau 3602 vnt. 100 eurų nominalo netikrų banknotų, kurie buvo paleisti į apyvartą nenustatytoje vietoje, nenustatytu laiku. 2014–2015 m. jis pagamino ne mažiau 1 000 vnt. 50 eurų nominalo banknotų.
Kaltinamasis netikrus pinigus gamino savo bute. Kupiūrų serijiniai numeriai skyrėsi, buvo falsifikuojami ir vandens ženklai.
Policijai įkliuvo ir vienas iš G.Marcinkevičiaus klientų. A.Juodelis iš jo už sutartą sumą per tris kartus įsigijo ne mažiau kaip 380 vnt. kupiūrų.
Ketvirtas susitikimas nepavyko. Vyrai buvo sulaikyti kartu. Pas A.Juodelį rasta 100 vnt. netikrų 50 eurų nominalo kupiūrų. 2015 m. pavasarį policijai atlikus kratą, rasti ir kiti 280 vnt.
Netikrų pinigų gamyba, laikymas bei realizavimas – ne vienintelė G.Marcinkevičiaus nusikalstama veika. Jis taip pat kaltinamas ir tuo, jog prigamino netikrų griežtos atsakomybės blankų – olandiškų transporto priemonės registracijos liudijimų.
Penkiasdešimtmetis kaunietis G.Marcinkevičius anksčiau teistas nebuvo. Vidurinį išsilavinimą turintis vyras šiuo metu dirba privačioje įmonėje siuvėju-sukirpėju.
Keturiasdešimtmetis A.Juodelis kartą jau buvo teistas. Prieš trejus metus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti jam paskirta piniginė bauda. Universitetinį aukštąjį išsilavinimą turintis vyras šiuo metu dirba dizaineriu-maketuotoju privačioje įmonėje Kaune.
Trečiadienį vykusiame teismo posėdyje prokuroras Donatas Puzinas paprašė pratęsti kaltinamųjų nuosavybės teisių apribojimą. Kaltinamieji tam neprieštaravo.
G.Marcinkevičius savo kaltę pripažino iš dalies. Vyras teigė, 100 eurų nominalo banknotų negaminęs.
Abiejų kaltinamųjų advokatai paprašė teismo prijungti prie bylos jų ginamųjų charakteristikas. Dabartinės darbovietės vyrus apibūdino itin teigiamai. Tiesa, G.Marcinkevičiui nustatytas tik 50 proc. darbingumo lygis.
G.Marcinkevičius savo kaltę pripažino iš dalies. Vyras teigė, 100 eurų nominalo banknotų negaminęs, nes jų gamyba nesisekė. Nepavyko atvaizduoti tikrųjų spalvų. Dėl savo veiksmų jis gailisi.
Tačiau prokuroras tikino teismą, jog 100 eurų nominalo banknotų klišė pas kaltinamąjį vis dėlto buvo rasta. Apyvartoje dar 2008 m. buvo aptikti šia kliše atspausdinti netikri pinigai.
„Naudotą murziną klišę davė kirgizas Saška, su kuriuo susipažinau viename servise. Mūsų abiejų automobiliai buvo tuo metu remontuojami. Išsikalbėjome. Jis mane ir pamokė, kaip gaminti padirbtus pinigus. Paprašė pabandyti pagaminti reljefą, padaryti įspaudą. Davė pavyzdį banknoto. Aš tos klišės negaminau. Pasigaminau tik 50 eurų nominalo klišę. Iš Saškos uždirbau per 4 000 eurų“, – tikino G.Marcinkevičius.
Bandymai pagaminti 50 eurų nominalo banknotą, anot G.Marcinkevičiaus, truko apie 3 mėnesius. Vėliau kupiūros nebuvo tobulinamos. Gamybai jis naudojo fotoalbumų tarplapius. Visi kita imituota paprasčiausiu spausdintuvu. Paklaustas, kaip pats įvertintų savo gaminį, G.Marcinkevičius patikino, jog „kokybė ne kokia, ne originalas“.
„Prieš tris metus gavęs traumą, nusitraukęs achilo sausgyslę, atsiguliau į lovą. Tuomet kilo mintis pagaminti „penkiasdešimtines“. Tikslas – uždirbti pinigų. Operacija pavyko nekaip. Tad žinojau, jog ilgą laiką negalėsiu dirbti. Taip pat važiuoti į Londoną padirbėti“, – teismui pasiaiškino G.Marcinkevičius.
Su „Saška“ buvo sutarta dėl 50 tūkst. netikrų eurų pagaminimo, tačiau galiausiai jie visi nebuvo pagaminti ir realizuoti.
„Už parduotus netikrus banknotus iš „Saškos“ gavau 15 proc. jų vertės. Bloga kokybė. Kiti davė tik 12 proc. Iš A.Juodelio gavau 11 proc. Pats sumąsčiau jam parodyti savo kūrybos vaisius. Pardaviau jam 7 000 eurų. Kur jis juos realizavo – nežinau. Vėliau jis vėl paprašė 7 000 eurų. Gavau 11 proc. Trečią kartą paprašė A.Juodelis 5 000 eurų, tad gavau 550 eurų iš jo. Ketvirtą kartą užsiprašė 5 000 eurų, bet sandoris neįvyko“, – tikino G.Marcinkevičius.
A.Juodelį jis pažįsta nuo senų laikų, kai dar turėjo spaustuvę.
„Kiek buvo parduota pažįstamiems, A.Juodeliui, kiek rasta mano namuose – tikslūs skaičiai nurodyti bylos medžiagoje. Kiek tiksliai vienetų pagaminau, nežinau. Įranga paprasta. Buitinis spausdintuvas, kompiuteris. Mokiausi iš „Youtube“. Kai ką sugalvojau ir pritaikiau. Elementaru“, – tikino G.Marcinkevičius.
A.Juodelis savo kaltę pripažino visiškai.
A.Juodelis patikino neuždirbęs nė euro. Nei tikro, nei netikro. Vyras keturis kartus atliko paprasčiausio tarpininko vaidmenį.
„G.Marcinkevičius anksčiau yra buvęs mano klientu reklamos paslaugų įmonėje. Jis pasiūlė man pasinaudoti galimybe įsigyti netikrų pinigų. Kai atsisakiau, paklausė, gal žinau, ką kitą domintų. Pažįstamas Edgaras paprašė parodyti pavyzdį. Jam kokybė pasirodė labai prasta, tačiau suvedė su kitu asmeniu – tamsaus gymio Ruslanu, kuris įsigytus netikrus pinigus vežė į savo gimtinę Rytuose“, – teismą tikino A.Juodelis.
Paklaustas, kokia jam iš to buvo nauda, A.Juodelis patikino neuždirbęs nė euro. Nei tikro, nei netikro. Vyras keturis kartus atliko paprasčiausio tarpininko vaidmenį. Tikėjosi gauti naudos ateityje – „bent jau už lakstymą“.
„Norėjau jau po antro sandorio juos suvesti, kad be manęs toliau bendrautų, bet jie nenorėjo. G.Marcinkevičiaus kupiūros buvo itin prastos kokybės. Nebuvo blizgesio, popierius – per storas. Holograma – tik imitacija. Spalvos prastos. Esu specialistas – dirbau spausdinimo versle“, – teigė tarsi labdara užsiėmęs ir nusikalstamos veikos darymo metu darbo neturėjęs kaltinamasis.
