Klaipėdos miesto vyriausiasis prokuroras su ieškiniu į teismą kreipėsi dar 2004 m. pabaigoje, prašydamas pripažinti negaliojančia Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbimo konfederacijos (toliau – Konfederacijos) teisę į turtą, įgytą pagal dvi Europos Bendrijos skirtas tikslines sutartis, t.y. grąžinti ledo generatorių ir su jo gamyba susijusius įrenginius valstybei, panaikinti ledo gamybos cecho teisinę registraciją bei iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisti 113 tūkst. 703 Lt nepanaudotų lėšų ir daugiau kaip 171 tūkst. palūkanų.
Tyrimo metu prokurorai nustatė, jog daugiau nei 3 milijonų litų Europos Bendrijos piniginės lėšos pagal tikslinės paramos skyrimo sutartis buvo skirtos Kuršių marių infrastruktūrai gerinti ir žvejų uosto Smiltelės upės žiotyse infrastruktūros objektas statyti bei įrenginiams įsigyti, bet jos buvo suteiktos ne Konfederacijai, kuri, įgyvendindama šios sutarties įsipareigojimus, atliko minėtų objektų statybą, o Lietuvos valstybei, todėl pastatytas ledo cechas su visa įranga, prokuratūros nuomone, turi būti grąžintas valstybės nuosavybėn.
Pirmos ir apeliacinės instancijų teismai iš esmės patenkino prokuratūros ieškinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžino bylą nagrinėti iš naujo, o prokuratūrai vėl palankius teismų sprendimus atsakovas, t.y. Konfederacija bei trečiasis asmuo UAB „Senoji Baltija“ skundė visų instancijų teismams, kol galiausiai buvo atmestas jų kasacinis skundas.
„Pasiektas rezultatas, šį mėnesį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui padėjus galutinį tašką šioje civilinėje byloje, buvo vertas ilgo teisminio proceso, nes mums pavyko apginti viešąjį interesą ir valstybei grąžinti jai priklausantį turtą“, – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė.
Galutinė ir neskundžiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
