Vasario 22 dieną Telšių Žemaitės dramos teatre 17 ir 19 valandomis turėjo būti rodomi du filmai: „Trys didvyriai ir jūrų caras“ ir „Vikingas“.
Telšių kultūros centras, organizavęs seansus, abu šiuos filmus atšaukė, pasikonsultavęs su Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentu. Abu šie filmai – Kremliaus propagandos vaisius.
Apie minėtus filmus Lietuvos spauda jau rašė. Buvo skelbiama, kad „Vikingą“ labai gyrė pats Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Rašyta, kad kokybiškai sudėliotas filmas gali paveikti mūsų pasąmonę – galime nekritiškai priimti daug propagandinės informacijos.
Filmo žadėjo neatsisakyti, bet persigalvojo
Tuo tarpu Radviliškio kultūros centras, sulaukęs žmonių priekaištų dėl planų vaikams plauti smegenis Kremliaus minkštosiomis galiomis, pamojavo išaiškinimu, jog animacinis filmas yra „praėjęs cenzūrą“.
Taip ir parašė savo „Facebook“ paskyroje: „Visi filmai, rodomi Lietuvos kino teatruose, yra užregistruojami Lietuvos kino centre (www.lkc.lt). Tai yra įstaiga, kurioje įregistruojami filmai, praėję cenzo komisiją.
Animacija „Trys didvyriai ir jūrų caras“ yra įstaigos interneto svetainėje. Šis dokumentas nurodo, kad animacinis filmas neturi jokių demonstravimo kinuose ar kitur apribojimų, išskyrus nurodomą amžiaus cenzą.“
Indrė Ginkevičienė, laikinai pavaduojantį kultūros centro direktorių, tvirtina, kad abejonių buvo kilę. Filmą platinantiems „Garsų pasaulio įrašams“ siuntė užklausas. Gavo atsakymą, kurį ir paskelbė savo komentatoriams.
Atsakymas kultūros centrą patenkino – LKC registre esantys filmai neva yra „praėję cenzo komisiją“, todėl visi registre esantys filmai gali būti rodomi. Tame registre taip pat yra jau minėtas V.Putino išgirtas „Vikingas“.
Registre yra V.Putino išgirtas „Vikingas“.
„Iš dalies šiek tiek juokinga. Vaikams yra visiškai vienodai, ar ten rusai, ar lenkai, ar amerikiečiai. Gražus reginys, gražus vaizdas.
Tuos pačius filmukus rodo mūsų televizijos, rodė visi kino teatrai. Kodėl kabinėjatės tik prie kultūros centrų“, – klausė direktorė.
Jos nuomone, Kultūros centras yra atvira erdvė visoms kultūroms: „Juokingas dalykas. Einame iki absurdo. Pamačiau tų žmonių profilius, kurie čia taip puolė – vien propaganda, visur mato Putiną. Visur paranoja.“
Kultūros centro vadovė klausė, kodėl kliūva kultūros centrai, o televizijoms – viskas galima. Pareiškė, kad šio filmo neatsisakys. Tiksliau – Kultūros centras kaip nors nuspręs pats: „Mes šio filmo neatsisakysime. Tikrai nieko blogo nematau. Čia jūs darote iš vaikų politiką. Sugalvokite, kaip uždrausti tai rodyti per televiziją. Čia ateis gal 50 vaikų, o kiek žiūri televiziją?“
Tačiau seanso išvakarėse, apie 15 valandą kultūros centras paskelbė, kad, atsižvelgdama į visuomenės reakciją, nutarė atšaukti animacinio filmo „Trys didvyriai ir Jūrų caras“ kino seansą.
„Vietoje šio animacinio filmo kultūros centre galėsite pamatyti animacinį filmą „Kalakutai atgal į ateitį“. Kviečiame atvykti. Atsiprašome už galimus nepatogumus.“
Laisvė leidžia rinktis, bet reikalauja atsakomybės
Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas priminė, kad jo vadovaujama įstaiga neužsiima cenzūra. O tiksliau – Lietuva, ačiū Dievui, dar kol kas yra demokratinė valstybė, kurioje cenzūros nėra.
Jos yra tik tiek, kiek tai numato Lietuvos įstatymai. Kitaip tariant, komisijai niekas net nesiūlys vertinti pornografiją, smurtą ir tautinę nesantaiką skatinančius kūrinius.
Jei atsirastų toks dalykas kaip cenzūra, netrukus ji susidurtų su menine kontroversija, kuri yra gana dažna. Būtų apribota išraiškos laisvė.
Centras šioje srityje atlieka dvi svarbias funkcijas – įtraukia filmus į registrą, o komisija nustato žiūrovo amžiaus cenzą pagal įvairių specialistų rekomendacijas.
Vadovas pabrėžė, kad registro paskirtis nėra cenzūruoti turinį: „Dažnai filmų rodytojai painioja šį dokumentą su kažkokiu leidimu rodyti. Mes cenzūra neužsiimame. Tik prižiūrime, kad kūrinių demonstravimas vyktų legaliai, nebūtų piratavimo.“
Gal tuomet papildyti jau esamą komisiją kai kuriais specialistais ir cenzūruoti filmus? R.Kvietkauskas nemano, jog tai būtų gera mintis.
Cenzūra, anot jo, turi savo kainą. Jei atsirastų toks dalykas kaip cenzūra, netrukus ji susidurtų su menine kontroversija, kuri yra gana dažna. Kažkuri meno kūrinių dalis smarkiai nukentėtų, būtų apribota išraiškos laisvė. To dabar nėra.
Susidaro tokia grandinė – kažkas filmus atveža, kažkas platina, kažkas priima už gryną pinigą. Vadovo manymu, geriausia cenzūra būtų kiekvienam šios grandinės nariui pajausti asmeninę atsakomybę.
„Populiariojoje kultūroje taip jau dažniausiai yra – jei yra paklausa, yra ir pasiūla. Kiekvienas šioje grandinėje turėtų jaustis atsakingas už savo veiksmus. Juk panašiai jaučiame atsakomybę, savo klientui siūlydami labai žemo lygio kūrinius“, – komentavo LKC direktorius.
