Melagingos skrajutės buvo išdalintos Benflyto mieste, Esekso grafystėje, Didžiojoje Britanijoje. Supratę, kad renkama labdara tėra apgaulė, Mirror.co.uk žurnalistai nusprendė atlikti tyrimą. Kaip ir buvo parašyta skrajutėje, jie ketvirtadienio rytą gatvėje paliko krepšį, į kurį įdėjo drabužių ir didelį pliušinį meškiną. Ant krepšio pritvirtino užrašą „Troop Aid“.
Tą pačią dieną labdarą rinko ir organizacija NSPCC, taigi žurnalistai antrame krepšyje paliko labdarą ir šiai organizacijai, ant jo pritvirtinę užrašą NSPCC.
Baisu, kad labdara keliauja į kažkieno kito kišenę, o vėliau iškeliauja užsienin. Jie atima labdarą iš mūsų sužeistų karių. Tai šlykštu.
10 val. ryto prie namo pasirodė automobilis „Ford Galaxy“. Iš keleivio pusės išlipusi moteris pagriebė abu krepšius – tiek skirtąją „Troop Aid“, tiek NSPCC. Tuomet pasiėmė krepšį, skirtą „Troop Aid“ organizacijai, kurį paliko kito namo gyventojai. Surinkęs visus paliktus krepšius su labdara, automobilis nuvažiavo.
Kai žurnalistai pasivijo automobilį, jis stovėjo prie vieno namo. Iš jo išėjęs vairuotojas rankose turėjo dar keletą labdarai skirtų krepšių, kuriuos sumetė į tą patį autobusiuką ir išvažiavo. Po dešimties minučių autobusiukas stabtelėjo prie organizacijos „E&V Export Limited“, kurią reklamuojančiuose plakatuose skelbiama: „cash 4 clothes“ (liet. k. „grynieji už drabužius“).
Įmonei, kuri anksčiau vadinosi „A World Without Cancer“ (liet. k. „Pasaulis be vėžio“), vadovauja du lietuviai – 27-erių Edgaras Mickevičius ir 32-ejų Vilius Norvaiša. Iš viso sandėlyje, į kurį atvyko autobusiuko vairuotojas, darbavosi keturi žmonės, įskaitant jį patį. Vienam iš jų paskambinus telefonu, į sandėlį atvyko penktasis vyras – vienintelis, kalbėjęs angliškai.
Jis žurnalistams neatskleidė savo vardo, tačiau teigė dirbąs bendrovėje „E&V Export“, superkančioje padėvėtus drabužius. Vyras tikino nieko nežinąs apie tai, kaip šie drabužiai yra surenkami. Vyrui buvo parodyta rankinė, prie kurios buvo pritvirtintas lapelis su užrašu „Troop Aid“ ir pasiteirauta, kodėl autobusiuko vairuotojas pasiėmė ir šią rankinę.
„Jis teigia dirbantis „Troop Aid“, – sakė vyras iš „ E&V“. Tačiau straipsnio autoriai tokį atsakymą vadina „nesąmone“, atkreipdami dėmesį, kad „Troop Aid“ labdarą surenka bendrovė „D&P Textile“, žurnalistams patvirtinusi, kad labdaros Benflyto mieste nerinko.
Žinios pribloškė
„Troop Aid“ atstovė Pam Sutton buvo priblokšta šių žinių. „Baisu, kad labdara keliauja į kažkieno kito kišenę, o vėliau iškeliauja užsienin, – sakė ji. – Jie atima labdarą iš mūsų sužeistų karių. Tai šlykštu.“
Drabužius ir avalynę labdaros organizacijai NSPCC padedanti surinkti „Clothes Aid“ skaičiuoja, kad kasmet dėl panašių vagysčių vaikams skirta labdara netenka apie 100 tūkst. svarų sterlingų (412 tūkst. litų).
„Esame be galo dėkingi „Mirror“, atkreipusiems į tai mūsų dėmesį, nes pinigai, kuriuos prarado „Clothes Aid“, sumažina mūsų galimybes dirbant su praeityje išnaudotais vaikais, – kalbėjo NSPCC atstovė Svetlana Kirov. – Esame nusivylę šių žmonių veiksmais, tačiau noriu užtikrinti visuomenę, kad bendradarbiaujame su „Clothes Aid“ ir policija, atliekančia tyrimą.“
Organizacijos „Textile Recycling Association“ atstovas Alanas Wheeleris įspėjo, kad tokių vagysčių daugėja. Tai lemia rekordiškai didelės padėvėtų drabužių kainos. „Šios vagystės tampa vis didesne problema, – sakė A.Wheeleris. – Kaip ir gaujos, prisistatančios teisėtomis labdaros surinkėjomis.“
Kita labdaros organizacija, kenčianti nuo drabužių vagysčių – tai „Air Ambulance“. Organizacijos „Recycling Solution“, surenkančios labdarą minėtai organizacijai, atstovas Jamesas Cookas skaičiavo, kad per savaitę dėl tokių gaujų netenkama apie 1 tūkst. svarų sterlingų (4120 litų). Mat tai nusikaltimas, kurį labai nesudėtinga įvykdyti.
