2013 m. Lietuvoje nuskendo 198 žmonės, – tai rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenys. Pernai vyrų paskendo 4,5 kartus daugiau nei moterų.
Pernai daugiausia nuskendo 45–64 m. vyrų (25,2 iš 100 000 gyv. – 94 vyrai), o moterų – 65-erių ir vyresnių (4,2 iš 100 000 gyv. – 15 moterų). Mažiausias mirtingumas užfiksuotas vaikų grupėje (0–17 m.): 9 berniukai ir 1 mergaitė.
2010–2013 m. daugiausia žmonių paskendo šiltuoju metų laiku. 2013 m. birželį – 49, liepą – 30, rugpjūtį – 27. O tų pačių metų gruodį nuskendo 7 žmonės, sausį – 5, vasarį – 5 žmonės.
Pernai 34 skendę žmonės buvo ištraukti iš vandens ir nuvežti į ligoninę. Vieno iš jų medikams nepavyko išgelbėti. Dauguma skendusiųjų, kurie pateko į ligoninę, buvo vaikai.
Dažniausiai žmonės skęsta besimaudydami natūraliuose vandens telkiniuose (56,1 proc.). Apie trečdalis – 29,8 proc. – dėl to, kad įkrito į vandenį.
Daugiausia žmonių – 33 (16,7 proc.) – paskendo Kauno apskrityje. Antroje vietoje buvo Vilniaus apskritis – čia paskendo 28 žmonės (14,1 proc.), Klaipėdos apskrityje paskendo 27 žmonės (13,6 proc.). Mažiausiai žmonių nuskendo Alytaus apskrityje – 10 (5,1 proc.).
Pernai 34 skendę žmonės buvo ištraukti iš vandens ir nuvežti į ligoninę. Vieno iš jų medikams nepavyko išgelbėti. Dauguma skendusiųjų, kurie pateko į ligoninę, buvo vaikai.
„Skendimai yra svarbi visuomenės problema. Dažnai žmonės eina maudytis neblaivūs, neatsargiai elgiasi vandens telkinyje, kurio nežino. Pakeitus įpročius ir prie vandens ėmus elgtis atsargiau, galima išsaugoti gyvybę“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Aušra Želvienė.
