„Labai, labai gailiuosi... jei būčiau tą dieną negėręs, viskas būtų buvę geriau. Būčiau negėręs, nieko panašaus nebūtų nutikę“, – su ašaromis akyse Vilniaus apygardos teisme kalbėjo savo kaltę pripažįstantis Zigmundas Dvilevičius.
52-ejų metų vyras iš pirmosios santuokos turėjo tris vaikus, žmonai mirus jis susirado kitą mylimąją, 1991 m. gimusią merginą. Su ja susilaukė dviejų vaikų.
Pora nevengė alkoholio, dažnai konfliktavo, pati moteris jau anksčiau buvo bausta už vaiko nepriežiūrą. Dar 2015-aisiais po darbo namo grįžęs Z.Dvilevičius rado sušalusį ir šlapiais rūbais aprengtą mažametį vaiką ir girtutėlę žmoną, į alkoholio matuoklį įpūtusią beveik 2 promiles.
Trečiadienį teisme Z.Dvilevičius aiškino, kad pats neapsikentęs žmonos girtavimo paliko ją.
„Aš ją palikau ten, kai ji pradėjo gerti, išėjau gyventi į savo namus, o žmona liko gyventi kartu su vaikais pas savo tetą. Netekau tėvystės teisių. Po to pradėjau girdėti vaikų balsus ir pakliuvau į psichikos kliniką, o kai baigėsi gydymo kursas, pas mane sugrįžo mano žmona, ji pabėgo nuo tetos, bet toliau tęsė gerti“, – dėstė vyras.
Kaip pats aiškino, dėl žmonos girtavimo neatlaikė streso ir vėl atsidūrė psichikos klinikoje, ten iki nužudymo jis iš viso gulėjo tris kartus.
Tačiau šiuos vyro žodžius paneigė velionės motina, dabar auginanti abu savo nužudytos dukros mažamečius vaikus ir iš kaltininko siekianti prisiteisti 121 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą. Kaip ji aiškina, šie pinigai bus skirti vaikų ateičiai, nes dabar šie palikti be nieko.
„Daugiau nei pusė to, ką pasakė kaltinamasis, yra netiesa, – rėžė velionės motina teisme. – Vaikų jis neprižiūrėjo, jam buvo nereikalingi berniukai. Ištisas dienas jis praleisdavo darbe. Tame name, kur gyveno, nebuvo elektros, o krosnis buvo elektrinė. Visa šeima šalo, buvo tamsu. Gal dėl to mano dukra ir išgėrinėjo, nes buvo viena su dviem vaikais šaltyje. Vieną kartą net buvo pabėgusi, nuomojosi butą, bet jis atbėgo iš paskos, įkalbėjo, ir ji grįžo atgal.“
Vėliau, anot mamos, jos dukra persikėlė pas tetą, bet ir ten Z.Dvilevičius nedavė jai ramybės. Beje, nors kaltinamasis teisėjus įtikinėjo negeriantis net alaus, tai, uošvienės teigimu, netiesa.
„Tris kartus jis buvo psichiatrinėje, jį gydė nuo alkoholizmo, yra net dokumentuose, o ne problemų dėl vaikų. Kodėl jis pats nelankė vaikų, vaikai buvo gerovės centre, kodėl jis jų nelankė? Jis kartu su ja girtuokliavo. Jie viską išpardavė namuose“, – dėstė moteris.
Nužudė susijaudinęs
Lemtingas nusikaltimas įvykdytas spalio 18-osios naktį, Z.Dvilevičius pasakojo jau negyvenęs kartu su žmona, tačiau su ja susitikęs.
„Pasakė, kad eičiau su ja, kad ji man padės atsistoti ant kojų, kad pasveiksiu ir vėl galėsiu dirbti“, – susitikimą, kai trečią kartą buvo paleistas iš psichiatrijos ligoninės, prisimena jis.
Su žmona jis iškeliavo pas netoliese gyvenantį vyriškį, kur pastogę buvo radusi jo žmona. Ten susirinko sugėrovai, atsirado alkoholio. Nors Z.Dvilevičius dievagojosi jau ilgą laiką negėręs, tačiau šįkart, kaip pats sako, buvo įkalbėtas.
„Vienas prisigėrė, išėjo namo. Po to namo šeimininkas užmigo, o po to žmona pakvietė į savo kambarį. Atsinešė dar butelį ir dviese pradėjom gerti. Kalbėjomės, šokome, o paskui žmona pasakė, kad ji laisva, kad ji daugiau neturi vaikų ir ką norės, tą ir darys. Ji sakė, kad turi kitų vyrų“, – lemtingą naktį prisiminė vyras.
Anot jo, po to pokalbio žmona atsigulė, o jis pats esą atsisėdo šalia, prisiminė savo vaikus ir pradėjo verkti. Tada pamatė besimėtančią virvę.
„Prasidėjo emocijos, po to pamačiau virvę, priėjau ir padariau šį nusikaltimą. Galvojau, ji gyva, net atsiguliau šalia jos. O kai ryte atsikėliau, pamačiau, kad ji negyva“, – pasakojo jis.
Supratęs, ką padarė, vyras sako grįžęs namo ir bandęs nusižudyti. Tačiau galų gale to nepadarė ir kitą rytą pasidavė policijai.
Vyrui pateikti kaltinimai dėl bejėgiškos būklės šeimos nario nužudymo. Pagal Baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. už šį nusikaltimą anksčiau neteistam vyrui gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
