Į teismo nuosprendį ieškovės Sandra ir Vitalija netavyko. Salėje nebuvo ir jų motinos Gražinos Kareivienės. Teismas baigė nagrinėti bylą ir pripažino, jog Rymanovos iš Lietuvos į JAV buvo išvežtos neteisėtai.
Merginų ieškinį valstybės institucijoms teismas patenkino tik išdalies. Užuot gavusios prašytą milijoną litų, merginos turės pasitenkinti keliais šimtais tūkstančių. Pasak Šiaulių apygardos atstovo spaudai, teismas ieškovei Sandrai priteisė 150 tūkstančių litų, o jos seseriai Vitalijai –200 tūkstančių.
Teismas priėmė ir atskirą nutartį, kuri bus išsiųsta generalinei prokuratūrai – gali būti, jog dėl mergaičių išvežimo atsakingiems asmenims bus iškelta baudžiamoji byla.
Kelionė iš vaikų globos namų
Primename, jog aštuoniolikmetė S.Rymanova ir metais vyresnė V.Rymanova JAV praleido devynerius metus. Jų advokatas Valdas Falkauskas teigė, jog į Lietuvą grįžusios merginos, nemokėdamos kalbos, patyrė šoką.
1996 metais seserys gyveno Šiaulių globos namuose, nes tuo metu jų biologinė motina Gražina Kareivienė (tuo metu dar Rymanova), mergaitėmis nesirūpino. Seserys kartu su dar aštuoniais vaikais iš visos šalies pagal Konektikuto valstijoje įsteigto Lietuvos našlaičių fondo projektą „Širdis į širdį“ buvo išvežtos į JAV. Vaikai ten vežti neva pagal dvejų metų trukmės mokymosi ir gydymo programą. Tačiau JAV gyvenančios šeimos įvaikino septynis lietuvaičius, nes pagal tuo metu egzistavusią tvarką, biologinių tėvų sutikimo nereikėjo.
Apie įvaikinimą kalbėta ir seserims Rymanovoms ir su jomis kartu paskutinius septynerius metus toje pačioje Pat ir Jameso Hughesų šeimoje gyvenusiai Luizai Rinkevičiūtei. Globėjai nesutvarkė reikiamų dokumentų, nes pasikeitė įstatymai. Prireikė biologinių tėvų sutikimo, kad mergaitės būtų įvaikintos. G.Kareivienę teko ilgai įkalbinėti, kad ji per notarą duotų sutikimą, ir kad mergaitės turėtų naują šeimą. Galiausiai teista moteris sutikimą davė.
Atsitokėjo, laiką leisdama už grotų
Iš pradžių ryšys tarp mergaites auginančios šeimos ir Lietuvos valdininkų buvo stiprus, tačiau laikui bėgant nutrūko. Už grotų sėdėdama mažamečių motina atsitokėjo ir nutarė vaikus susigrąžinti. Lietuvaičių ieškota per Lietuvos ambasadą JAV, per Interpolą. Galiausiai jų ėmė ieškoti FTB ir Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentai. FTB pareigūnams pavyko rasti Rymanovas auginančią šeimą Mičigano valstijoje. Po metų Hughesų šeima dar bandė prašyti G.Kareivienės leidimo, kad seserys būtų įvaikintos, tačiau ši nesutiko ir pareikalavo mergaites grąžinti jai.
Amerikiečių šeimai teko nupirkti Rymanovoms bilietą į Lietuvą 2005 metų pavasarį. Tačiau globėjai mergaitėms nepasakė, jog išvažiavusios į Lietuvą, namo – į Ameriką, jos nebegrįš.
Teisybę Rymanovos sužinojo tik atskridusios į Lietuvą. Jos privalėjo grįžti pas biologinę motiną G.Kareivienę, kuri gyvena Naujojoje Akmenėje. Trečioji Hughesų globotinė L.Rinkevičiūtė išvežta į Vilniaus 1-uosius vaikų globos namus.
Bandė žudytis
Amerikoje normalų gyvenimą gyvenusios paauglės Lietuvoje grįžo į niūrią realybę. Iš kalėjimo grįžusi motina gyveno aptriušusiame bute, nemokėjo angliškai. Mergaitės patyrė šoką. Jos negalėjo suprasti nei kas joms sakoma, nei pačios išreikšti savo nuomonės.
Ypač sunkiai adaptavosi vyresnėlė Vitalija. Keliskart mergina net bandė žudytis, ji sirgo depresija. 2006 metų gruodį mergina iškrito iš ketvirtame aukšte esančio balkono. Nusižudyti bandžiusi mergina nukrito ant betono plytelių. Po incidento Vitalija buvo paguldyta į Šiaulių ligoninę. Daug kraujo netekusiai merginai tąkart diagnozuoti stiprūs vidaus organų sužalojimai. Ji gulėjo ištikta komos. Tačiau sveikatos būklė pagerėjo – Vitalija išgyveno.
