Broliai dvyniai vienas kitą mylėjo. Tarp jų akivaizdžiai būta ne tik kraujo ryšio, bet ir realaus šeiminio artumo.
Tuo įsitikino ir netgi kaip savotišką lengvinančią aplinkybę įvertino sostinės teisėjai, du sykius nagrinėję žiaurią baudžiamąją bylą: dėl mažareikšmių priežasčių brolis nužudė savo brolį dvynį. Kita vertus, kuo labiau teismuose atsiskleidė aukos ir budelio artumas, tuo sunkiau suvokti makabriškas pusamžio vyro gyvybės atėmimo aplinkybes.
