Trečiadienio popietę Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė, kad atmeta dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir svetimo turto pasisavinimo nuteisto STT darbuotojo Sauliaus Jesino skundą.
Dabar jau buvęs slaptasis agentas nuteistas už tai, kad pasisavino STT būstinėje darbinėms reikmėms turėtas seife saugotas lėšas (31 820 litų).
Nors S.Jesinas kaltę neigė, Vilniaus apygardos teismas buvo ne tik nurodęs jam atlyginti valstybei padarytą žalą, bet ir sumokėti 26 000 litų baudą. Be to, apkaltinamuoju 2012 m. spalio 17 d. nuosprendžiu S.Jesinui uždrausta trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Neįsiteisėjusį nuosprendį nuteistasis bandė apskųsti apeliacine tvarka, tačiau nesėkmingai. Po šiandienio Apeliacinio teismo verdikto apkaltinamasis nuosprendis S.Jesinui įsiteisėjo. Jei norės, nuteistasis su advokatais dar galės mėginti kreiptis kasacine tvarka į Aukščiausiąjį Teismą.
Bylos duomenimis, S.Jesinas nesuvaldė pagundos pagrobti valdiškus pinigus, kai jam jau grėsė atleidimas už pareigūno vardo pažeminimą (įkliuvo kelių policijai prie vairo neblaivus).
Vogti pareigūną galėjo pastūmėti ir azartas: patikrinus S.Jesino darbinį kompiuterį nustatyta, kad vyras domėdavosi lažybų pasiūlymais.
Nuteistasis S.Jesinas apeliaciniame skunde teigė, jog nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, jis nepadarė. Pasak buvusio STT darbuotojo, jis viso proceso metu davė vienodus ir išsamius parodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė. Nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nepasisavino jam patikėtų, svetimų piniginių lėšų, patvirtina ir byloje surinktais duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.
Visos lėšos saugotos S.Jesino darbo kabinete buvusiame seife, nuo kurio raktą turėjo tik jis vienas.
S.Jesinas kartojo: iš STT pasisavintas turtas – piniginės lėšos, nebuvo rastos jo namuose atliktos kratos metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis nenustatyta, kad jis šiuos pinigus būtų kokiomis nors aplinkybėmis išleidęs. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra grindžiamas vien tik netiesioginių liudytojų parodymais.
Kur antrasis raktų komplektas?
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad S.Jesinui vieninteliam buvo pavesta tvarkyti operatyvinei veiklai skirtas lėšas, vesti jų apskaitą, jis taip pat buvo paskirtas viešųjų pirkimų komisijos sekretoriumi. Paprastai kas mėnesį operatyvinei veiklai skiriama apie 20 000 Lt – 30 000 Lt; visos piniginės lėšos buvo saugomos S.Jesino darbo kabinete buvusiame seife, nuo kurio raktą turėjo tik apeliantas. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis paneigiama nuteistojo versija, pagal kurią, raktą nuo seifo galėjo turėti ir kiti asmenys.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad, kaip nustatyta vieno liudytojo parodymais, tokio tipo seifai, kuriuose STT buvo saugomi pinigai, gaminami su dviejų raktų komplektu. Tuo tarpu šioje byloje nenustatyta, kur yra antrasis raktų komplektas. Raktų laikymo tvarka nėra reglamentuota jokiais teisės aktais ar vidaus dokumentais. Be to, darbo metu raktas buvo paliekamas seife.
Šios aplinkybės, anot apelianto, leidžia pagrįstai manyti, kad pinigus iš seifo galėjo pasisavinti ir kiti asmenys. S.Jesinas nurodė ir tai, kad po 2011 m. balandžio 7 d., kuomet su juo buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, niekada nebuvo patikrinta, kiek pinigų yra seife. Todėl, nuteistojo manymu, pinigai iš seifo galėjo dingti visai kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl aritmetinių klaidų. Tačiau jokios kitos pinigų vagystės ar pasisavinimo versijos nebuvo tikrinamos ikiteisminio tyrimo metu.
Nuteistojo manymu, pinigai iš seifo galėjo dingti visai kitomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, dėl aritmetinių klaidų.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas nepažeistas, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti.
Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje aplinkybių ištyrimui ir įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti.
Sumenkino STT autoritetą
Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažino nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, jog šioje byloje nenustatyti visi būtini Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o būtent didelės žalos padarymas. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, išoriškai pasireiškianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sąrašą, padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, neviršija savo įgaliojimų, tačiau iš darbo santykių kylančius įgaliojimus jis panaudoja priešingai tarnybos ir valstybės interesams.
Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sąžiningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sąžiningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iškraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetą kitų žmonių akyse.
S.Jesinas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas statutiniu valstybės tarnautoju – STT Antrosios valdybos Antrojo skyriaus vyresniuoju specialistu, neteisėtai naudojosi savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jam patikėtą, svetimą turtą.
Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad tokiais savo veiksmais S.Jesinas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, taip pat Lietuvos Respublikos viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktus bei STT vidinių teisės aktų reikalavimus.
Teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvadomis, jog S.Jesinas neteisėtai pasisavindamas jam patikėtus, operatyvinei veiklai skirtus pinigus, neabejotinai diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybinės institucijos – STT – autoritetą ir tokiu būdu padarė didelę žalą valstybės interesams. Nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad, pagal formuojamą teismų praktiką, neturtinio pobūdžio žalos padarymas piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi bylose paprastai konstatuojamas tais atvejais, kuomet piktnaudžiaujant tarnyba, padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, S.Jesinas pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje.
